Dar viena diena, dar vienas ieškinys dėl neišmokėtos išeitinės kompensacijos prieš „Twitter/X“ ir Eloną Muską.
Buvęs „Twitter“ vadovas Nickas Caldwellas padavė socialinės žiniasklaidos platformą į teismą dėl maždaug 19,3 mln. JAV dolerių neišmokėtų išmokų ir prisijungė prie daugybės panašių ieškinių, kurie atsirado nuo tada, kai E. Muskas 2022 m. perėmė vadovavimą.
Kas teigiama ieškinyje?
Trečiadienį Kalifornijos apygardos teismui pateiktame ieškinyje teigiama, kad N. Caldwellas atsistatydino iš buvusių „Twitter“ pagrindinio technologijų generalinio vadovo pareigų 2022 m. spalio 22 d. – likus vos kelioms dienoms iki to, kai Muskas oficialiai perėmė valdymą kaip naujasis savininkas.
Tuo metu „Twitter“ atleidimo iš darbo politikoje buvo nurodyta, kad tokie vadovai kaip Caldwellas turėjo teisę į išeitines išmokas, jei atsistatydino dėl „rimtos priežasties“ arba buvo atleisti be priežasties.
Caldwellas teigia, kad jo atsistatydinimas atitiko šį reikalavimą, nes „Twitter“ tapimas privačia bendrove reiškė, kad jis nebebus tiesiogiai pavaldus bendrovės, kurios akcijomis prekiaujama viešai, generaliniam direktoriui.
Tokia aplinkybė buvo konkrečiai įvardyta kaip „esminis neigiamas pokytis“ ir „rimta priežastis“ atsistatydinti pagal bendrovės atleidimo politiką. Spalio 28 d. „Twitter“ oficialiai pašalinta iš Niujorko vertybinių popierių biržos.
Atsakydama į Caldwello atsistatydinimo pareiškimą, „Twitter/X“, kaip teigiama, jam pasakė, kad įspėjimo laikotarpis baigsis lapkričio 27 d., tačiau, nepaisant pakartotinių prašymų, nepateikė standartinio atleidimo iš darbo susitarimo.
Vėliau, lapkričio 27 d., E. Muskas atleido Caldwellą už tariamą „Bendrovės rašytinės politikos ar taisyklių, įskaitant elgesio kodeksą, nesilaikymą“, taip pat už „didelį aplaidumą ar tyčinį nusižengimą atliekant [savo] pareigas“.
Tai reiškė, kad, E. Musko vertinimu, Caldwellas buvo atleistas dėl priežasties, todėl nebeturėjo teisės į 19,3 mln. JAV dolerių išeitinę išmoką.
Caldwellas tai ginčija, teigdamas, kad atsistatydino dėl „geros priežasties“ prieš tariamą atleidimą, ir kad „Twitter/X“ nepateikė jokių faktų ar įrodymų, pagrindžiančių jam mestus kaltinimus.
„Įspūdinga tai, kad Musko, kaip ir kitų vadovų, atleidimo laiške nepateikta jokių faktų, įrodančių netinkamą elgesį ar atleidimo dėl „priežasties“ pagrindą”, – rašoma ieškinyje. „Neturėdamas jokio faktinio pagrindo, E. Muskas tiesiog apkaltino J. Caldwellą netinkamu elgesiu, kad išvengtų milijonų dolerių išeitinės išmokos, kurią E. Caldwellui turėjo sumokėti „Musk/Twitter“.
Be 19,3 mln. JAV dolerių išeitinės išmokos, Caldwellas reikalauja palūkanų, išlaidų advokatui ir beveik 490 000 JAV dolerių už ribotų akcijų vienetų vertę, kuriuos jis turėjo gauti pasibaigus darbo santykiams.
„Twitter/X“ ir Muskas kaltinami, kad daugiau kaip 2000 žmonių neišmokėjo išeitinių kompensacijų
Tai toli gražu ne vienintelis atvejis dėl neišmokėtų išeitinių kompensacijų, su kuriuo susiduria „Twitter/X“.
Nuo Musko „Twitter“ įsigijimo 2022 m. pabaigoje bendrovę užplūdo reikalavimų išmokėti išeitines kompensacijas srautas, o milijardierius atleido apie 80 proc. darbuotojų.
Praėjusių metų rugsėjį bendrovė sutiko pradėti derybas dėl susitarimo su maždaug 2 000 buvusių darbuotojų, kurie visi apkaltino „Twitter/X“ neišmokėjus jiems priklausančių išmokų.
Caldwellas netgi nėra vienintelis buvęs „Twitter/X“ vadovas, siekiantis milijoninės išeitinės kompensacijos.
Praėjusį mėnesį pateiktame panašiame ieškinyje buvę „Twitter/X“ vyriausiasis vykdomasis direktorius Paragas Agrawalas, vyriausiasis finansų direktorius Nedas Segalas, vyriausioji teisininkė Vijaya Gadde ir vyriausiasis patarėjas Seanas Edgettas apkaltino bendrovę, kad ji iš viso neišmokėjo 128 mln. JAV dolerių išeitinių kompensacijų.
Kaip ir Caldwellas, šie buvę vadovai taip pat kaltino Muską sufabrikavus atleidimo iš darbo priežastis, kad būtų išvengta jiems priklausančių išmokų mokėjimo.
„Kadangi E. Muskas nusprendė, kad nenori mokėti ieškovams išeitinių išmokų, jis paprasčiausiai atleido juos be priežasties, tada sugalvojo netikrą priežastį ir paskyrė įvairių savo įmonių darbuotojus, kad šie patvirtintų jo sprendimą“, – rašoma ieškovų skunde. „Savo atleidimo iš darbo laiškuose jis teigė, kad kiekvienas ieškovas padarė „didelį aplaidumą“ ir „tyčinį nusižengimą“, nenurodydamas nė vieno fakto, pagrindžiančio šį teiginį.“