Elono Musko „Neuralink“ kompanija antrajam bandomajam pacientui implantavo savo smegenų lustą – prietaisą, skirtą paralyžiuotiems žmonėms suteikti galimybę valdyti prietaisus vien mintimis.
Sėkmingas antrasis bandymas
Lustas registruoja smegenų veiklą per 1 024 elektrodus, paskirstytus 64 lanksčiuose laiduose arba „siūluose“, kurių kiekvienas plonesnis už žmogaus plauką.
P. Muskas sakė, kad antrasis bandomasis implantas pacientui, paralyžiuotam per nardymo nelaimingą atsitikimą, pasirodė esąs sėkmingas.
„Nenoriu to užkerėti, bet atrodo, kad antrasis implantas pavyko itin gerai“, – teigė „SpaceX“ vadovas Leksio Fridmano podkaste. „Yra daug signalų, daug elektrodų. Jis veikia labai gerai.“
E. Muskas taip pat sakė, kad pirmasis pacientas, kuriam buvo implantuotas „Neuralink“ lustas, – 29 metų Nolandas Arbaughas, po nardymo metu patirto nelaimingo atsitikimo paralyžiuotas pacientas, – gali žaisti internetinius vaizdo žaidimus, pavyzdžiui, „Mario Kart“ ir „Civilization VI“.
„Pažanga yra gera, ir atrodo, kad pacientas visiškai pasveiko, be jokių mums žinomų blogų padarinių. Pacientas gali judinti pelę ekrane tiesiog mąstydamas“, – sakė jis.
G. Arbaugh sakė, kad gavęs implantą jis padėjo jam „atkurti ryšį su pasauliu, draugais ir šeima. Tai suteikė man galimybę vėl viską daryti savarankiškai, nereikalaujant, kad mano šeima budėtų visomis dienos ir nakties valandomis“.
Tačiau po kelių dienų kai kurie iš 64 į J. Arbaugh smegenis implantuotų siūlų atsijungė, todėl bendrovė svarstė galimybę lustą pašalinti.
„Neuralink“ teigia, kad dabar naudojama tik apie 15 proc. lusto kanalų, nors pacientas vis dar gali juo naudotis žiūrėdamas vaizdo įrašus, skaitydamas ir atlikdamas kitas užduotis.
E. Muskas sakė, kad įsivaizduoja, kaip žmonės, naudodami „Neuralink“ implantus, sušvelnins dirbtinio intelekto „riziką“, sukurdami „glaudesnę žmogaus intelekto ir skaitmeninio intelekto simbiozę“, ir pridūrė, kad idėja yra „suteikti žmonėms supergalių“.
Pasak E. Musko, „Neuralink“ tikisi, kad pavyks pakeisti lusto konstrukciją ir taip sumažinti anksčiau nustatytas problemas. Tarp jų – būdai, kaip neleisti prietaiso elektrodams atsitraukti nuo smegenų audinio ir tiksliau įterpti siūlus į smegenų raukšles.
Kompanija buvo sulaukusi kritikos
Anksčiau kompanija buvo kritikuojama dėl elgesio su tiriamaisiais gyvūnais.
Gyvūnų teisių grupės, pavyzdžiui, Gydytojų komitetas už atsakingą mediciną, praėjusiais metais teigė, kad „Neuralink“ „netinkamai rūpinosi“ savo tiriamosiomis beždžionėmis, kurios, anot jų, buvo eutanazuotos po to, kai patyrė tokias komplikacijas kaip „kruvinas viduriavimas, dalinis paralyžius ir smegenų edema“.
Praėjusią savaitę E. Muskas teigė, kad kompanija stengiasi tinkamai rūpintis savo tyrimams naudojamais gyvūnais.
„Tikrai darome viską, ką galime, kad užtikrintume kuo didesnę gyvūnų gerovę“, – sakė P. Muskas.
Taip patskaitykite
