Olimpinių žaidynių sirgaliai išbando naują dirbtinio intelekto valdomą talentų paieškos sistemą, kuria tikimasi rasti ateities aukso medalių laimėtojus. Jos kūrėjai siekia naudoti nešiojamąją technologijos versiją, kad pažangūs sporto mokslai pasiektų atokias pasaulio vietoves.
Sistemos tikslas – atpažinti potencialius ateities aukso medalių laimėtojus
Duomenys renkami atliekant penkis testus, į kuriuos įeina tokios veiklos kaip bėgimas, šuoliai ir rankos suėmimo jėgos matavimas.
Vėliau ši informacija analizuojama siekiant įvertinti asmens galią, ištvermę, reakcijos laiką, jėgą ir vikrumą.
Rezultatai lyginami su profesionalių ir olimpinių sportininkų duomenimis.
„Naudojame kompiuterinę regą ir istorinius duomenis, kad paprastas žmogus galėtų palyginti save su elitiniais sportininkais ir sužinoti, kokiai sporto šakai jis fiziškai labiausiai tinka“, – sako „Intel“ olimpinės ir parolimpinės programos vadovė Sarah Vickers.
Atlikus testus kiekvienam dalyviui pasakoma, kokiai sporto šakai iš 10 sporto šakų sąrašo jis būtų tinkamiausias.
„Intel“ teigia, kad baigus procesą, visi surinkti dalyvaujančių žmonių duomenys ištrinami.
Nešiojamasis dirbtinis intelektas
Paryžiuje 2024 m. sirgaliams atvira dirbtinio intelekto sistema turi kur kas mažesnį, nešiojamąjį atitikmenį, kurį galima paleisti daugumoje prietaisų, turinčių pagrindinę kamerą ir šiek tiek skaičiavimo galios.
„Turėdami tik mobilųjį telefoną, planšetinį ar asmeninį kompiuterį, turite tokią galimybę patekti ten, kur anksčiau negalėjote patekti“, – sako Sarah.
Ši dirbtinio intelekto technologija gali įvertinti žmonių veiklą tik analizuodama kameros vaizdo įrašus, nenaudodama fizinių jutiklių.
Tarptautinis olimpinis komitetas neseniai šią sistemą nuvežė į Senegalą, kur ji apkeliavo penkis skirtingus kaimus ir įvertino daugiau nei 1 000 vaikų sportinį potencialą.
Bendradarbiaudamas su Senegalo nacionaliniu olimpiniu komitetu ir atlikęs tolesnį pažangesnių testų etapą, jis nustatė 48 vaikus, turinčius „didžiulį potencialą“, ir vieną vaiką, turintį „išskirtinį potencialą“.
Jiems buvo pasiūlyta dalyvauti sporto programose, jei jie to pageidauja, kad sužinotų, kaip toli gali nueiti jų sportiniai gebėjimai.
Tikimasi, kad šią sistemą bus galima taikyti ir toliau, kad ji suteiktų galimybių žmonėms tose vietovėse, kurių būtų neįmanoma pasiekti naudojant sudėtingesnes vertinimo sistemas.
Prof. Johnas Breweris, Suffolko universiteto vizituojantis dėstytojas, dirbęs su Anglijos futbolo asociacija talentų identifikavimo srityje, sako, kad potencialo pastebėjimas jauname amžiuje yra sporto „šventasis gralis“.
Tačiau jis įspėja, kad bazinė sistema, galinti išmatuoti tik keletą savybių, būtų ribota, kai kalbama apie technines sporto šakas, tokias kaip futbolas ar krepšinis, arba sporto šakas, kuriose reikia ištvermės.
„Jei norite laimėti maratoną ar 10 km bėgimą, turite turėti aerobinį pajėgumą, deguonies pernešimo pajėgumą, kurio joks filmavimas niekada neparodys“, – sako jis.
Prof. Breweris įžvelgia sistemos naudą atliekant pirminį potencialių sportininkų vertinimą.
„Jei jie atskleidžia įgūdžius ir vikrumą, kurie leidžia manyti, kad jie gali turėti talentą tam tikroje sporto šakoje, tai reikia skatinti“, – sako jis. „O jei ji yra nešiojama ir gali būti perkeliama į vietoves, kuriose nebūtinai yra galimybė naudotis aukštųjų technologijų vertinimo metodais, tai gali būti tik gerai.“
„Tačiau tai būtų tik viena iš daug didesnės talentų identifikavimo sistemos dalių.“
