Ar įmanoma apskaičiuoti žmonijos pabaigą? Šie mokslininkai mano, kad taip

Svarbiausios technologijų naujienos jūsų telefone

Sekite mus „Google News“ šaltiniuose ir pamatykite daugiau svarbiausių mokslo ir technologijų naujienų.

Pridėti

Žmonijos ateitį gali būti įmanoma vertinti pasitelkiant matematiką, teigia dar prieš daugiau nei keturis dešimtmečius pasiūlyta mokslinė idėja. Astrofizikas Brandonas Carteris argumentavo, kad mūsų vieta žmonijos istorijoje gali suteikti statistinių užuominų apie tai, kiek ilgai dar egzistuos „Homo sapiens“ rūšis. Nors ši hipotezė iki šiol kelia daug diskusijų, pastaruoju metu ji vėl atsidūrė dėmesio centre dėl atsinaujinusio susidomėjimo vadinamuoju „Pasaulio pabaigos argumentu“ (angl. Doomsday Argument), kuriuo mėginama vertinti galimą žmonijos gyvavimo trukmę.

Kaip matematikai bando apskaičiuoti žmonijos ateitį?

1983 metais Londono karališkosios draugijos konferencijoje fizikas Brandonas Carteris pristatė darbą, kuriame pirmą kartą suformulavo Pasaulio pabaigos argumentą. Jo esmė gana netikėta: mūsų vieta žmonijos istorijoje gali suteikti statistinės informacijos apie tai, kiek ilgai dar egzistuos žmonija.

Kitaip tariant, šio mokslininko argumentai remiasi prielaida, kad kiekvienas žmogus yra tarsi atsitiktinis stebėtojas visoje žmonijos istorijoje. Jei ši prielaida teisinga, tuomet mūsų „eilės numeris“ tarp visų kada nors gyvenusių žmonių gali padėti įvertinti, kiek žmonių dar gims ateityje.

Vėlesni šios teorijos šalininkai, tarp jų filosofas Johnas Leslie, B. Carterio idėją išpopuliarino. Šiandien, pritaikius jo pasiūlyto modelio principus dabartiniams demografiniams duomenims, gaunamas vertinimas, kad žmonijos egzistavimas teoriškai galėtų baigtis maždaug po 17 tūkst. metų.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 7 minutės

6G tinklai galės aptikti žmones be jokių papildomų įrenginių – kyla naujų klausimų dėl privatumo

4 min. skaitymo • prieš 3 val

Lietuvos gynybos startuolis „PD Kinematics“ pritraukė 2 mln. eurų: kuria naujos kartos dronų technologijas

4 min. skaitymo • prieš 19 val

Europa įvertino Lietuvos skaitmeninę pažangą: yra kuo didžiuotis, bet iššūkių netrūksta

Visi naujausi straipsniai →

Kaip tai galima apskaičiuoti?

Pasaulio pabaigos argumento šalininkai remiasi gana paprasta statistine logika. Skaičiuojama, kad per visą žmonijos istoriją iki šiol jau gyveno apie 117 mlrd. žmonių. Jei ši prielaida teisinga, dabartinė žmonių karta greičiausiai nėra tarp pačių pirmųjų žmonijos istorijoje.

Remiantis šiuo argumentu, egzistuoja 95 proc. tikimybė, kad dabartinė žmonių karta nepatenka tarp pirmųjų 5 proc. visų kada nors gyvensiančių žmonių. Iš šios prielaidos daroma išvada, kad bendras žmonių skaičius per visą žmonijos istoriją greičiausiai nėra beribis ir gali būti vertinamas statistiškai.

Kitaip tariant, teorijos šalininkai mėgina apskaičiuoti, kiek žmonių iš viso galėtų gyventi per visą žmonijos egzistavimo laikotarpį. Remiantis vienu iš tokių vertinimų, šis skaičius siektų apie 2,3 trilijono žmonių. Kadangi pasaulyje kasmet gimsta apie 130 mln. kūdikių, pagal šį modelį ši riba galėtų būti pasiekta maždaug po 17 tūkst. metų.

TAIP PAT SKAITYKITE: Prieš 66 metus fizikas išpranašavo „pasaulio pabaigą“ 2026 m.: ką apie tai sako ekspertai

Kitaip nei daugelis prognozių apie žmonijos ateitį, ši teorija nesiūlo jokios konkrečios išnykimo priežasties. Ji remiasi vien statistiniais skaičiavimais ir nevertina nei technologinės pažangos, nei galimų katastrofų, todėl kalba ne apie tai, kas nutiks, o tik apie tai, kada tai teoriškai galėtų įvykti.

Kodėl ši teorija vertinama prieštaringai?

Nors Pasaulio pabaigos argumentas remiasi matematika ir tikimybių teorija, kritikai teigia, kad jo rezultatai pernelyg priklauso nuo pasirinktų pradinių prielaidų. Kitaip tariant, pakeitus kai kuriuos modelio parametrus ar interpretaciją, galima gauti visiškai kitokias išvadas apie žmonijos ateitį.

Dar viena problema – teorija neatsižvelgia į realius veiksnius, kurie gali lemti žmonijos raidą. Todėl dalis mokslininkų abejoja, ar vien statistiniai metodai gali būti naudojami tokiems sudėtingiems procesams prognozuoti.  

Skeptikai taip pat pažymi, kad modelis remiasi dabartiniu žmonių skaičiumi ir mūsų statistine vieta istorijoje, tačiau negali patikrinti, ar tokia logika iš tiesų veikia praktiškai. Dėl šios priežasties nemažai tyrėjų Pasaulio pabaigos argumentą laiko ne tiek prognozavimo metodu, kiek įdomiu filosofiniu ir statistiniu eksperimentu.

Tai ne vienintelė tokia prognozė

Bandymai matematikos ar fizikos pagalba pažvelgti į tolimą žmonijos ateitį nėra naujiena. Skirtingais laikotarpiais mokslininkai ir tyrėjai siūlė įvairius modelius, kuriais mėginta įvertinti tiek žmonijos, tiek pačios gyvybės Žemėje perspektyvas.

Pavyzdžiui, anksčiau matematikai buvo pateikę skaičiavimus, pagal kuriuos žmonija gali artėti prie reikšmingo lūžio taško apie 2064 metus. Tame modelyje daugiausia dėmesio skirta ne galimam išnykimui, o spartėjančių technologinių, ekonominių ir socialinių pokyčių poveikiui civilizacijos raidai. Nors išvados skiriasi nuo Pasaulio pabaigos argumento, abu modeliai siekia atsakyti į tą patį klausimą – ar matematiniai skaičiavimai gali padėti pažvelgti į žmonijos ateitį.

Tuo tarpu kiti mokslininkai žengia dar toliau ir bando apskaičiuoti ne tik žmonijos, bet ir pačios gyvybės Žemėje ateitį. Naujausi vertinimai rodo, kad mūsų planeta gyvybei tinkama gali išlikti gerokai ilgiau nei buvo manyta iki šiol.