Mokslininkai skambina pavojaus varpais: fizinio aktyvumo stoka kasmet siejama su 5 milijonais mirčių

Tarptautinės mokslininkų komandos atliktame tyrime atskleidžiama, kad fizinis neaktyvumas kasmet pasaulyje siejamas su daugiau nei 5 milijonais mirčių. Tyrėjai išanalizavo fizinio aktyvumo duomenis iš 68 šalių ir nustatė, kad didelė dalis žmonių vis dar nepasiekia Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamo judėjimo lygio.

Fizinis neaktyvumas – viena didžiausių sveikatos problemų

Kovo 9 d. „Nature Medicine“ tyrimo išvadose nurodoma, kad fizinis neaktyvumas išlieka viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų XXI amžiuje, o kasmet dėl šio rizikos veiksnio miršta apie 5 mln. žmonių.

Tyrimo autoriai analizavo Pasaulio sveikatos organizacijos STEPS programos duomenis, surinktus 68 šalyse, siekdami įvertinti, kaip fizinis aktyvumas pasiskirstęs skirtingose visuomenėse ir kokias pasekmes tai gali turėti sveikatai.

Skaičiuojama, kad maždaug trečdalis suaugusiųjų ir apie 80 proc. paauglių pasaulyje nepasiekia rekomenduojamo fizinio aktyvumo lygio.

Tyrėjai vertino tris pagrindines fizinio aktyvumo formas: aktyvų laisvalaikį, aktyvų judėjimą (pavyzdžiui, ėjimą pėsčiomis ar važiavimą dviračiu) ir fizinį darbą. Analizė parodė, kad šios veiklos rūšys skirtingose šalyse pasiskirsčiusios labai netolygiai.

Dideli skirtumai tarp visuomenės grupių

Mokslininkai nustatė ryškius socialinius skirtumus. Pavyzdžiui, aktyvus laisvalaikis – sportas ar mankšta, dažniausiai pasitaiko tarp aukštesnes pajamas turinčių žmonių ir turtingesnių šalių gyventojų. Tuo metu socialiai pažeidžiamesnės grupės dažniau fiziškai juda dėl darbo ar transporto poreikių.

Kai kuriais atvejais skirtumas tarp turtingesnių ir mažiau galimybių turinčių visuomenės grupių gali siekti net apie 40 procentinių punktų. Tai rodo, kad fizinis aktyvumas pasaulyje dažnai priklauso ne tik nuo asmeninių pasirinkimų, bet ir nuo socialinių bei ekonominių sąlygų.

TAIP PAT SKAITYKITE: MRT tyrimas patvirtino: sportas keičia smegenis

Mokslininkai ragina keisti požiūrį

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad fizinis aktyvumas dažnai vertinamas per siaurai – daugiausia kaip būdas kovoti su nutukimu ar širdies ligomis. Tačiau jų analizė rodo, kad judėjimo nauda gali būti kur kas platesnė ir apimti įvairius sveikatos aspektus – nuo stipresnės imuninės sistemos iki geresnės psichikos sveikatos ar mažesnės kai kurių vėžio formų rizikos.

Pasak mokslininkų, siekiant sumažinti fizinio neaktyvumo problemą neužtenka tik skatinti žmones daugiau sportuoti. Ne mažiau svarbu kurti aplinką, kuri natūraliai skatintų judėjimą kasdienėje veikloje.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suaugusiesiems per savaitę skirti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai, o vaikams ir paaugliams – mažiausiai 60 minučių fizinio aktyvumo kasdien.

Suklusti turėtų ir lietuviai

Fizinio aktyvumo stokos problema aktuali ir Lietuvoje. Tarptautiniai sveikatos duomenys rodo, kad apie 58,7 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų turi antsvorio, o tai dažnai siejama su nepakankamu judėjimu ir sėdimu gyvenimo būdu.

Panašios tendencijos pastebimos ir tarp jaunesnių gyventojų. Technaujienos.lt anksčiau aptartoje ataskaitoje nustatyta, kad iki 2040 m. nutukusių vaikų pasaulyje gali būti apie 228 mln. Tuo tarpu Lietuvoje 2025 m. apie 41 tūkst. 5–9 metų vaikų Lietuvoje turėjo antsvorį arba nutukimą, o tarp 10–19 metų paauglių tokių buvo apie 51 tūkst. 

Plačiau apie tai: Vaikų nutukimo krizė: iki 2040 m. pasaulyje jų gali būti 228 mln. – kaip šioje statistikoje atrodo Lietuva?