Nauja viltis tiesiai is laboratorijos baltymas atkuriantis atminti senatveje
Nauja viltis tiesiai iš laboratorijos: baltymas, atkuriantis atmintį senatvėje
Brazilijos mokslininkai ištyrė, kad natūraliai smegenyse gaminamas baltymas gali atkurti pažinimo funkcijas. Šių funkcijų praradimas yra susijęs su senėjimu ar Alzheimerio liga, todėl atradimas galėtų būti efektyvi ateities priemonė kovai su kognityviniais pokyčiais.
Tyrimas atskleidė džiugius rezultatus
Brazilijos mokslininkai iš Federalinio Rio de Žaneiro universiteto kartu su San Paulo universiteto mokslininkais atliko tyrimą, kuriame išsiaiškino, kad „hevin“ baltymas gali padėti kovojant su neurodegeneracinėmis ligomis.
Eksperimentas, tiriant molekules, buvo atliktas su pelėmis – joms sergant demencija ir esant visiškai sveikoms. Mokslininkai žinodami, kad, pavyzdžiui, Alzheimerio ligos atveju, žmogaus smegenyse „hevin“ baltymo kiekis yra sumažėjęs, sukėlė pelėms šios medžiagos perteklių. Tokiais atvejais buvo nustatyta, kad pelės išvengia kognityvinių funkcijų nuosmukio.
Tyrimo rezultatais dalijasi viena iš jo bendraautorių, neurobiologijos laboratorijos vadovė Flavia Alcantara Gomes:
„Hevin“ yra gerai žinoma molekulė, dalyvaujanti nervų plastiškume. Ją natūraliai išskiria centrinėje nervų sistemoje esančios ląstelės, kurios palaiko neuronų veiklą ir vadinamos astrocitais. Mes nustatėme, kad „hevin“ baltymo perprodukcija sugeba panaikinti pažinimo sutrikimus gyvūnuose, pagerindama šių graužikų sinapsių kokybę.“
Šio darbo rezultatai leido mokslininkam suprasti astrocitų reikšmę senėjimo grandinėje ir atkreipti dėmesį, kad sutelkiant dėmesį į šias ląsteles, būtų galima ieškoti naujų gydymo strategijų žmonėms, kurie susiduria su senatvės nulemtais pažinimo funkcijų sutrikimais: atminties sutrikimu, naujų žinių įsisavinimu, orientavimusi bei dėmesio sutelkimu ar Alzheimerio liga.
Tyrimo rezultatų įgyvendinimas realybėje dar užtruks
Nors eksperimentas su pelėmis atskleidė unikalių rezultatų, mokslininkai tikina, kad šių atradimų realizavimas žmonių gyvenime dar užtruks.
„Žinoma, ateityje bus galima sukurti vaistų, turinčių tokį pat poveikį kaip „hevin“. Šiuo metu pagrindinė šio darbo nauda yra gilesnis ląstelinių ir molekulinių Alzheimerio ligos bei senėjimo procesų mechanizmų supratimas.“
Dirbtinis intelektas taip pat šioje srityje žada pokyčius tokių ligų kaip Alzheimeris valdymo procese. DI diagnostiniai modeliai gali nuspėti šios ligos progresavimo mastą beveik 80 % tikslumu, o nešiojama išmani įranga gali matuoti žmogaus motorines funkcijas ir pranešti apie identifikuotus kognityvinius pokyčius.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Kiek Lietuvoje gyvena vyrai ir moterys? Eurostato duomenys rodo vieną didžiausių skirtumų Europoje
2„ChatGPT“ padėjo sukurti pažangų vėžio gydymą – paskatino šuns liga
3Pavojuje milijonai „Android“ telefonų: skubiai patikrinkite, ar jūsų įrenginys saugus
4Kinijos karo lėktuvų aktyvumas prie Taivano sparčiai auga – regione stiprėja karinė įtampa
5Kodėl moterys gyvena ilgiau? Gyvūnų tyrimai pateikia užuominas
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.