Šiandien Tarptautinė automobilių federacija nustatė kito „Formulės 1“ techninių taisyklių rinkinio, kuris įsigalios 2026 m., kryptį. Tai bus antras didelis „Formulės-1“ techninių taisyklių pakeitimas nuo 2022 m., apimantis esminius hibridinės jėgainės pakeitimus ir esminį kai kurių aerodinamikos elementų permąstymą.
„Šiuo taisyklių rinkiniu FIA siekė sukurti naujos kartos bolidus, kurie visiškai atitiktų „Formulės-1“ DNR – lengvus, nepaprastai greitus ir judrius bolidus, kurie taip pat išliktų pažangiausiomis technologijomis. Šios vizijos centre – pertvarkytas jėgos agregatas, kuriame galia, gaunama iš vidaus degimo elemento, ir elektros energija paskirstoma tolygiau“, – sakė Nikolas Tombazis, FIA vienviečių automobilių techninis direktorius.
Ar ką tik nesulaukta naujų taisyklių?
Atrodo, kad „F1“ tik ką išgyveno paskutinį didelį taisyklių pakeitimą, kai 2022 m. pradžioje (vėl) buvo pradėti naudoti automobiliai su įžemintu varikliu.
Nuo devintojo dešimtmečio pradžios „F1“ bolidai aerodinaminį sukibimą, arba prispaudžiamąją jėgą, generavo naudodami priekinius ir galinius sparnus. Tačiau lenktynininkams vis sunkiau sekė vienas kitą posūkiuose, nes dėl priekyje važiuojančio automobilio nešvaraus oro priekinis sparnas netekdavo oro ir taip buvo prarandamas sukibimas posūkiuose.
2022 m. taisyklėse ši nuostata pakeista, reikalaujant, kad automobiliai naudotų profiliuotą dugną, kuris sukuria prispaudžiamąją jėgą dėl „Venturi“ efekto. Tai sumažino priekinio sparno svarbą, ir iš tiesų 2022 m. automobiliai galėjo lenktyniauti arti vienas kito.
Po dvejų metų „F1“ bolidai naudos ne tokias sudėtingas grindis su mažesniais „Venturi“, sukuriančiais mažesnį žemės efektą, o tai, FIA teigimu, turėtų reikšti, kad nebereikės naudoti „itin standžių ir žemų nustatymų“, kad būtų išvengta porėtumo problemos.
Bendra prispaudžiamoji jėga sumažinama 30 proc., tačiau dar labiau siekiama sumažinti pasipriešinimą – 55 proc.
Daugiau hibridinės galios
V6 vidaus degimo variklio galia tampa mažesnė – ji sumažėjo iki 536 AG (400 kW), tačiau elektros variklis, kuris taip pat suka galinius ratus, nuo šiol generuos 470 AG (350 kW).
Taigi bendra galia lieka maždaug tokia pati, kokia yra dabar, tačiau tik tada, kai akumuliatorius pakankamai įkrautas. Tačiau automobiliams bus leidžiama per vieną ratą stabdant surinkti dvigubai daugiau energijos (8,5 MJ) nei dabar.
Varikliai bus varomi iš karto naudojamais tvariaisiais degalais. Naujosios variklių taisyklės padėjo į sportą sugrąžinti „Honda“, taip pat „Ford“ ir „Audi“, o laikui bėgant galbūt ir „Cadillac“.
Kadangi automobiliai bus ne tokie galingi, kai važiuos tik su vidaus degimo varikliais, daugiau nei perpus sumažintas jų pasipriešinimas reiškia, kad jie neturėtų būti pernelyg lėti tiesiojoje.
Kai „F1“ pirmą kartą pristatė originalų hibridą, vadinamą KERS (kinetinės energijos rekuperavimo sistema), elektrinio variklio stiprinimą vairuotojas galėjo naudoti pagal poreikį. Tačiau tai pasikeitė 2014 m. įsigaliojus dabartinėms transmisijos taisyklėms, ir automobilis pats nusprendė, kada panaudoti akumuliatoriaus energiją V6 varikliui papildyti.
2026 m. situacija vėl pasikeis. Hibridinė sistema užprogramuota naudoti mažiau elektros variklio galios, kai greitis viršija 270 km/val., o kai greitis viršija 355 km/val. – iki to laiko bus naudojamas tik V6 variklis.
Tačiau jei per sekundę paskui automobilį važiuoja kitas automobilis, persekiojantis vairuotojas gali atšaukti šį išjungimą ir leisti naudoti visą 470 AG elektros variklio galią važiuojant iki 337 km/h greičiu, o papildoma energija gali siekti iki pusės MJ.
Aktyvioji aerodinaminė sistema
2026 m. aerodinamikos taisyklėse įvyks dar vienas filosofinis pokytis – bus labiau atsižvelgiama į aktyviąją aerodinamiką.
Kai 1960-aisiais lenktynininkai pirmą kartą pradėjo montuoti sparnus ant automobilių, kartais juose būdavo įtaisytos pavaros, kurios pagal komandą galėdavo pakeisti sparno profilį, kad būtų sumažintas pasipriešinimas važiuojant tiesiai arba padidinta prispaudžiamoji jėga posūkiuose.
Tačiau šie aktyvūs sparnai buvo linkę sugesti, o kadangi 1960-aisiais avarija dažnai reiškė žūtį, nesunku suprasti, kodėl sporte uždrausta naudoti judančius aerodinaminius įtaisus.
Šia taisykle per daugelį metų buvo uždrausta daug naujoviškų idėjų, tačiau „F1“ padarė išimtį, kai įtraukė taisyklę, reikalaujančią kiekviename automobilyje įrengti „pasipriešinimo mažinimo sistemą“.
Tai leidžia vairuotojui nuleisti galinio sparno elementą, kad sumažintų pasipriešinimą (ir taip padidintų greitį). Šią sistemą galima įjungti tam tikrose zonose kiekvienoje lenktynių trasoje, jei automobilis yra per sekundę nuo priekyje važiuojančio automobilio, nes tai turėtų būti pagalbinė aplenkimo priemonė.
2026 m. DRS sistemos neliks, tačiau priekinis ir galinis sparnai turės aktyvius elementus, kurie judės kartu. Tačiau vietoj to, kad norint aplenkti būtų pereita prie mažo pasipriešinimo konfigūracijos, ši konfigūracija bus numatytasis važiavimo tiesiojoje režimas, vadinamas X režimu. Tik tada, kai automobiliai pradės stabdyti ir sukti posūkį, sparnų elementai persijungs į didesnę prispaudžiamosios jėgos konfigūraciją, kurią FIA vadina Z režimu.
Kitais aerodinamikos patobulinimais siekiama sumažinti arba kontroliuoti ratų sukimosi metu susidarantį oro pasipriešinimą.
Mažesni, lengvesni, saugesni
Priekinis sparnas bus 100 mm siauresnis už dabartinį priekinį sparną, o tai yra dalis mažesnio dydžio ir masės, dėl kurios 2026 m. bolidas turėtų netekti 30 kg svorio, palyginti su dabartinėmis mašinomis. Bendras plotis sumažintas iki 1900 mm. Ratų bazė 200 mm trumpesnė – 3 400 mm.
Lieka 18 colių ratai, kurie pakeitė iki 2022 m. naudotus 13 colių elementus. Tačiau padangos tampa šiek tiek siauresnės – 25 mm priekyje ir 35 mm gale, o tai sumažins pasipriešinimą ir, svarbiausia, neatspaudžiamąjį svorį, todėl tikimasi, kad formulė vėl įgaus šiek tiek veržlumo.
Automobiliai taip pat turėtų tapti dar saugesni. Nustatytos naujos priekinio smūgio taisyklės, pagal kurias reikalaujama, kad automobilis išgyventų dviejų etapų susidūrimą, atsižvelgiant į tai, kad kai kurių kelių automobilių susidūrimų metu ne visi smūgiai įvyksta vienu metu.
Automobilio anglies pluošto važiuoklės vamzdžio šonai turės geriau apsaugoti vairuotoją ir degalų elementus nuo pažeidimų, nors FIA teigia, kad tai nepadidins automobilių svorio. Kiti saugos patobulinimai – sustiprintas riedėjimo lankas ir ryškesni žibintai ant galinio sparno galinių plokščių.
„Šios taisyklės žymi svarbų momentą mūsų sporto šakos ateityje, nes laukiame naujos kartos automobilių ir jėgainių, kurių tikslas – suteikti mūsų gerbėjams artimesnes ir įdomesnes lenktynes“, – sakė „F1“ generalinis direktorius Stefano Domenicali. „Į naująjį reglamentavimo ciklą įžengiame turėdami pačią stipriausią kada nors buvusią sporto šakos padėtį, ir esu įsitikinęs, kad FIA atliktas darbas kuriant šias taisykles dar labiau sustiprins sporto šakos pozicijas visame pasaulyje.“
