Mokslininkai sukūrė sistemą, kuri leis valdyti vabzdžių judėjimą, pasitelkiant ultravioletinę šviesą (UV) ir ją išnaudojant per tarakonų regėjimo pojūčius. Šis įdomus atradimas skirtas gerinti vabzdžių panaudojimo sudėtinguose tyrimuose galimybes dėl jų nedidelio dydžio.
Neįprasta tyrimų kryptis
Osakos universiteto tyrėjai dėmesį sutelkė į tarakonus. „Advanced Intelligent Systems“ žurnale paskelbtame tyrime aprašomas eksperimentas, kurio metu mokslininkai kūrė biointelektualius vabzdžius-kiborgus.
Nors vabzdžiai-kiborgai nėra naujiena, tačiau tyrėjai panaudojo netradicinį būdą jų elgesio kontrolei valdyti. Tai UV šviesos pagrindu veikianti šalmų sistema, kuri suteikia galimybę valdyti vabzdžių judėjimą per jų reagavimą į šviesą.
Iš viso buvo atlikti daugiau nei 150 bandymų, kurių metu įsitikinta, kad sukurta sistema veikia 94 % efektyvumu, kai tyrėjams pavyko nukreipti tarakono judėjimą per labirintą. Toks tyrimas yra pirmasis, kuris sėkmingai įgyvendino tarakonų elgsenos kontrolę su natūralia jutimo sistema (be elektrinės stimuliacijos).
Tyrėjai šį atradimą vertina palankiai, nes jis nereikalauja jokių invazijų, kaip nervų stimuliacija, todėl taip yra išvengiama šio padaro patiriamo streso ir jo prisitaikymo prie elektrinių impulsų.
Sistema pagrįsta dirbtiniu intelektu
Šalmuose integruotos UV lempas maitina kuprinė su belaidžiais jutikliais, kurie aptinka, kada tarakonas nustoja judėti. Dirbtinio intelekto algoritmai inicijuoja šviesos pliūpsnio paleidimą jiems į akį, todėl tarakoną jie gali pakreipti tinkama linkme – sukimui į kairę ar į dešinę. Taip atsiranda galimybė kontroliuoti vabzdžio judesius per jo regos jutimus, kadangi jie vengdami UV spindulių inicijuoja judėjimo veiksmus.
Tai ateityje mokslininkams suteiks galimybę kurti biohibridinę sistemą, kuri bus naudojama neeilinėse ir sudėtingose situacijose, kuriose dažnai yra neįmanoma pasitelkti įprastų robotų. Tai galėtų būti įvairios gelbėjimo misijos po stichinių nelaimių ar jų naudojimas pavojingose teritorijose dėl aplinkos užterštumo.
Įvairūs mūsų ekosistemos vabzdžiai ar voragyviai yra mokslininkų tyrimų centre. Tyrėjai neseniai panaudojo voro geną, kad šį galėtų modifikuoti ir nulemti kokybiškesnio fluorescencinio šilko gamybą.
Viršelio nuotr. „The University of Osaka“ iš „Advanced Intelligent Systems“
