Žemę supa akmeniniai kūnai ir nuolaužos, likusios nuo Saulės sistemos formavimosi maždaug prieš 4,5 mlrd. metų. Šeštadienį vienas iš šių uolienų likučių praskries pro Žemę.
Asteroidas praskries maždaug už 290 000 km nuo Žemės
Asteroidas vadinasi 2024 MK ir, būdamas arčiausiai, praskries maždaug už 290 000 km nuo Žemės. Nors turime daugybę mažų asteroidų, išsibarsčiusių Žemės orbitoje, šis asteroidas yra didelis – jo skersmuo svyruoja nuo 120 iki 260 metrų.
Tačiau yra dar vienas įdomus ir šiek tiek nerimą keliantis faktas apie šį didelį asteroidą.
„Galbūt svarbiausias šio asteroido akcentas yra tas, kad tai gana didelis objektas, o jis buvo rastas tik likus 10 ar 12 dienų iki didžiausio priartėjimo“, – sakė Peteris Brownas, Kanados meteorų astronomijos mokslinių tyrimų katedros vedėjas ir Vakarų universiteto Londone, Ont. „Paskutinį kartą tokio dydžio ar didesnis objektas taip arti Žemės praskriejo 2001 m.“
„Taigi, skirtingai nuo daugumos asteroidų istorijų, ši iš tikrųjų yra verta dėmesio ta prasme, kad … tai yra gana didelis ir gana artimas asteroidas.“
Pasak Šiaurės Airijos Karalienės universiteto Belfaste (Šiaurės Airija) planetų mokslininko Alano Fitzsimmonso, 2024 m. MK bus matomas iš pietų pusrutulio. Kitą naktį jis bus Skorpiono žvaigždyne, kuris yra žemai pietuose, Kanadoje.
Tačiau nesitikėkite to pamatyti. Jis nebus matomas paprasta akimi, o tiems, kurie galbūt turi teleskopus, Fitzsimmonsas pridūrė: „Reikia tiksliai žinoti, kur žiūrėti. Tai motorizuotas judėjimas.“
„Tai didelis objektas. Tokio dydžio objekto smūgio energija prilygsta šimtams megatonų, artėjančių prie gigatonų“, – sakė Brownas. „Tai būtų regioninis smūgis. Tai toks objektas, kuriam pataikius į rytinę JAV pakrantę, katastrofiškų padarinių patirtų didžioji dalis rytinės jūros pakrantės. Tačiau jis nėra pakankamai didelis, kad paveiktų visą pasaulį.“
Didesni ir artimesni asteroidai
2024 m. MK pasirodymas yra savalaikis. Jis praskrieja praėjus vos devynioms dienoms po to, kai NASA paskelbė ataskaitą apie balandžio pradžioje atlikto asteroidų grėsmės modeliavimo rezultatus. Be to, jis pasirodo likus vos vienai dienai iki Asteroidų dienos, kuri kasmet minima birželio 30 d.
Jungtinių Tautų sankcionuotą Asteroidų dieną 2014 m. pradėjo minėti astrofizikas ir buvęs grupės „Queen“ muzikantas Brianas May’us kartu su „Apollo 9“ astronautu Rusty Schweickartu ir keliais kitais. Jos tikslas – informuoti visuomenę apie asteroidus ir jų keliamą potencialią grėsmę, taip pat paraginti vyriausybes rengti asteroidų aptikimo programas.
Asteroidų ar kometų susidūrimo su Žeme grėsmė yra labai reali, nors atliekama daugybė dangaus tyrimų, kuriais ieškoma potencialiai pavojingų asteroidų (PHA). Tiesą sakant, viena iš jų – Asteroidų susidūrimo su žeme paskutinio perspėjimo sistema (Asteroid Terrestrial-impact Last Alert System, ATLAS) – praėjusią savaitę aptiko 2024 MK.
Tiek Brownas, tiek Fitzsimmonsas teigia, kad bet kuriuo metu tarp Žemės ir Mėnulio yra 10 metrų asteroidas. Iš esmės Žemė visą laiką skrieja pro nuolaužas. Meteorai nuolat sudega mūsų atmosferoje, tik dauguma jų yra maži ir lieka nepastebėti. Brownas sakė, kad net didesni smūgiai gali likti nepastebėti, nes jie gali atsitrenkti virš vandenyno.
Tačiau 1994 m. astronomijos pasaulį sukrėtė kelių kometos gabalų, atsitrenkusių į Jupiterį, didžiausią mūsų Saulės sistemos planetą, poveikis.
Tuomet 2013 m. priminimas, kad esame kosminėje šaudykloje, smogė į akis. Vasario 15 d. virš Čeliabinsko (Rusija) į Žemės atmosferą įskriejo 20 m pločio uola, kuri sukėlė didžiulį oro pliūpsnį, išdaužiusį rajono langus ir sužeidusį maždaug 1 000 žmonių.
„Tai vienintelė stichinė nelaimė, kurią galime sustabdyti. Jūs negalite sustabdyti cunamio, žemės drebėjimo ar ugnikalnio“, – sakė Fitzsimmonsas. „Iš tikrųjų galima sustabdyti asteroido smūgį arba užkirsti jam kelią, bent jau teoriškai.“
NASA tai išbandė 2021 m. vykdydama dvigubo asteroido nukreipimo bandomąją misiją (DART), kurios metu erdvėlaiviu buvo nukreiptas asteroidas. Ji buvo pripažinta sėkminga, o spalio mėn. bus pradėta tolesnė Europos kosmoso agentūros misija „Hera“, skirta tolesniam rezultatų kiekybiniam įvertinimui.
NASA misijai OSIRIS-REx, kuri aplankė asteroidą Bennu ir 2023 m. grąžino į Žemę jo mėginį, suteikta nauja misija, pavadinta OSIRIS-APEX. Erdvėlaivis aplankys liūdnai pagarsėjusį asteroidą „Apophis“.
Vienu metu buvo manoma, kad šis 320 metrų pločio asteroidas 2068 m. gali susidurti su Žeme, tačiau dabar tai atmesta. Tačiau 2029 m. jis praskries itin arti Žemės – taip arti, kad atsidurs mūsų geostacionariųjų palydovų rajone, maždaug 30 000 km atstumu nuo Žemės.
„Taigi [2024 m.] MK yra tarsi lyderis per ateinančius ketverius ar penkerius metus, kai vyks keli tikrai dideli renginiai“, – sakė Brownas. „Žinoma, visi žino apie 2029 m. balandžio mėn. įvyksiantį „Apophis“. Tai kartą per tūkstantmetį pasitaikantis įvykis. Niekas istoriniais laikais nebuvo toks artimas, toks didelis mums. Tačiau yra ir asteroidas, vadinamas 2001 WN5, ir jis iš tikrųjų praskries arčiau nei 2024 m. MK. Ir jis yra monstras. Jis yra kilometro dydžio.“
Laimei, NASA ir kitos kosmoso agentūros deda daug pastangų, kad surastų visus PHA. Iki šiol manoma, kad rasta dauguma kilometro ir didesnių objektų.
Kalbant apie 2024 m. MK, Fitzimonsas sakė, kad tai yra galimybė astronomams jį ištirti, net jei tai bus tik trumpas praskriejimas. NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos komanda planuoja sudaryti jo žemėlapį naudodama Žemėje esančius radiolokacinius teleskopus.
