Ar turėtume labai nerimauti dėl paukščių gripo? Per pastarąsias savaites šis klausimas užduodamas vis dažniau.
Šį susirūpinimą sukėlė kai kurie potencialiai nerimą keliantys įvykiai JAV, įskaitant tolesnį viruso plitimą tarp pieninių galvijų, viruso aptikimą kiaulėse ir karvės piene, ir, kas kelia didžiausią nerimą, didėjantį žmonių užsikrėtimo atvejų skaičių.
O kai šią padidėjusią riziką sujungiate su artėjančiu JAV prezidento administracijos pasikeitimu, dėl kurio JAV sveikatos apsaugos agentūros gali atsidurti vakcinų neigėjo, propaguojančio žalio pieno vartojimą, rankose, tai kelia dar didesnį nerimą.
Gera žinia ta, kad mes esame daug geresnėje padėtyje kovoti su galimais būsimais gripo protrūkiais, nei 2020 m., kai susidūrėme su COVID-19, nes jau turime vakcinų. Tačiau apskritai tai neatrodo labai paguodžiančiai.
Paukščių gripas JAV sparčiai plinta tarp pieninių galvijų
Paukščių gripą, kuris šiuo metu plinta tarp JAV pieninių galvijų, sukelia H5N1 virusas. Šis virusas ypač mirtinas kai kurių paukščių populiacijoms ir pastaruosius kelerius metus naikino naminius ir jūrų paukščius.
Jis taip pat sukėlė mirtinas infekcijas daugeliui žinduolių, turėjusių sąlytį su šiais paukščiais.
H5N1 pirmą kartą buvo aptiktas šių metų kovo mėnesį Teksase melžiamai karvei. JAV Žemės ūkio departamento Gyvūnų ir augalų sveikatos inspekcijos tarnybos (APHIS) duomenimis, nuo šios savaitės virusas nustatytas 675 bandose 15-oje valstijų.
Tačiau atkreipiame dėmesį, jog tai tik mums žinomi atvejai. Jų gali būti ir daugiau.
USDA reikalauja ištirti galvijus prieš juos pervežant iš vienos valstijos į kitą. Be to, ji siūlo savanorišką tyrimų programą ūkininkams, kurie nori sužinoti, ar virusas yra jų pieno talpyklose. Tačiau dalyvauti šioje programoje neprivaloma.
JAV valstijos turi savo taisykles. Pavyzdžiui, Kolorado valstijoje nuo liepos mėn. reikalaujama tikrinti licencijuotuose pieno ūkiuose esančias nefasuoto pieno talpyklas.
Pensilvanijos žemės ūkio departamentas tik praėjusią savaitę paskelbė apie programos planus. Tačiau kai kuriose valstijose tokių reikalavimų nėra.
Spalio pabaigoje USDA pranešė, kad virusas pirmą kartą aptiktas kiaulių organizme. Ši kiaulė buvo viena iš penkių Oregone esančiame ūkyje, kuriame buvo „naminių paukščių ir gyvulių mišinys“. Visos kiaulės buvo paskerstos.
Virusologai labai nerimauja
Virusologai ypač nerimavo dėl viruso patekimo į kiaulių organizmą, nes šie gyvūnai yra garsūs virusų inkubatoriai.
„Jie gali užsikrėsti kiaulių, paukščių ir žmonių padermėmis. Šios padermės gali keistis genais ir atsirasti naujos, potencialiai labiau užkrečiamos ar kenksmingos padermės.“ – sako Brinkley Bellotti, infekcinių ligų epidemiologas iš Wake Forest universiteto Šiaurės Karolinoje.
Laimei, kitų atvejų kiaulių ūkiuose neužfiksuota, o įrodymų, kad virusas gali plisti tarp kiaulių, nėra.
Emorio universiteto Medicinos mokyklos Atlantoje virusologė Seema Lakdawala sako, kad nors virusas gana sparčiai plinta tarp galvijų, neatrodo, kad jis būtų labai evoliucionavęs.
Tai leidžia manyti, kad virusas į galvijus pateko tik vieną kartą, tikriausiai iš paukščių. Nuo to laiko jis plinta bandose.
Deja, vis dar nežinome, kaip jis plinta. Yra tam tikrų įrodymų, kad virusas gali plisti nuo karvės karvei per bendrą melžimo įrangą. Tačiau neaišku, kaip virusas plinta tarp ūkių.
„Sunku sukurti veiksmingą kontrolės strategiją, kai tiksliai nežinai, kaip jis plinta.“ – sako Bellotti.
Nemažoje dalyje pieno produktų rasta H5N1 viruso RNR
Mokslininkai, ištyrę 297 A klasės pasterizuotų mažmeninės prekybos pieno produktų, įskaitant pieną, grietinėlę ir sūrį, mėginius, 20 proc. jų rado H5N1 viruso RNR.
Šie mėginiai buvo surinkti iš 17 JAV valstijų. Tyrimas atliktas balandžio mėnesį, praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai virusas pirmą kartą buvo aptiktas galvijuose.
„Mane stebina, kad mums visiškai netrukdo… mūsų pasterizuoti pieno produktai, kuriuose yra viruso DNR.“ – sako Lakdavala.
Tyrimai rodo, kad kol pienas pasterizuotas, virusas nėra užkrečiamas. Tačiau Lakdawala nerimauja, kad pasterizuojant gali būti nukenksminamas ne visas virusas.
„Nežinome, kiek viruso reikia nuryti [kad užsikrėstume] ir ar koks nors praslysta pro pasterizavimą.“ – sako ji.
Negalima užtikrinti ir dėl nepasterizuoto žalio pieno. Kai karvės užsikrečia H5N1 virusu, jų pienas gali tapti tirštas, geltonas ir „grubus“.
Tačiau tyrimai parodė, kad net ir tada, kai pienas vėl pradeda atrodyti normaliai, jame vis dar gali būti potencialiai užkrečiamo viruso.
Nerimą kelia didelis užsikrėtusių žmonių skaičius
Vis dėlto didžiausią nerimą kelia tai, kad daugėja žmonių užsikrėtimo atvejų. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, iki šiol JAV užregistruoti 55 paukščių gripo H5N1 atvejai.
Dvidešimt devyni iš šių atvejų nustatyti Kalifornijoje. Manoma, kad beveik visais šiais atvejais užsikrėtęs asmuo virusu užsikrėtė nuo galvijų ar naminių paukščių ūkiuose. Tačiau dviem iš šių atvejų infekcijos šaltinis nežinomas.
Sveikatos priežiūros specialistai taip pat nežino, kaip Britų Kolumbijoje (Kanada) paauglys susirgo paukščių gripu.
Neįvardytas paauglys, kuris lapkričio 2 d. kreipėsi į gydytojus dėl akių infekcijos, vis dar sunkiai serga ligoninėje, o jo kvėpavimas ir toliau priklauso nuo dirbtinio kvėpavimo aparato. Vietos sveikatos apsaugos pareigūnai nutraukė tyrimą dėl paauglio užsikrėtimo.
Gali būti ir daugiau atvejų, apie kuriuos nepranešta. Mičigane ir Kolorade ištyrę 115 pieno ūkių darbuotojų, tyrėjai 7 proc. iš jų aptiko neseniai užsikrėtusių šiuo virusu požymių.
Ar virusas gali plisti tarp žmonių?
Kol kas nėra įrodymų, kad virusas gali plisti tarp žmonių. Tačiau kiekviena žmonių infekcija suteikia virusui dar vieną galimybę išsivystyti į tokią formą, kuri galėtų tai padaryti.
Žmonės taip pat gali būti virusų inkubatoriai. Be to, gripo sezono metu yra daugiau galimybių H5N1 virusui susimaišyti su cirkuliuojančiais sezoninio gripo virusais.
„Tai, kad dabar nepastebėjome viruso plitimo nuo žmogaus žmogui, nereiškia, kad tai negali įvykti, kad tai neįvyks arba kad tai dar neįvyko.“ – sako Lakdawala.
Kaip elgtis toliau?
S. Lakdawalos manymu, jau turėjome pradėti skiepyti pieno ūkių darbuotojus. Juk JAV jau sukaupė vakcinų nuo H5N1, kurios buvo skirtos apsisaugoti nuo ankstesnių viruso variantų.
„Mes nepakankamai rimtai žiūrime į [žmonių atvejus].“ – sako ji.
Taip pat turime geriau suprasti, kaip tiksliai virusas plinta, ir įgyvendinti veiksmingesnes priemones, kad sustabdytume jo plitimą. Tai reiškia, kad reikia bent jau dažniau tirti karves ir pieno ūkių darbuotojus.
Be to, turime aiškiai pasakyti, kad, nepaisant to, ką sako Robertas F. Kenedis jaunesnysis, dabartinis pagrindinis pretendentas į JAV Sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų departamento vadovo postą, žalias pienas gali būti pavojingas, o vakcinos yra gyvybiškai svarbi pandemijų prevencijos priemonė.
Vis dar turime galimybę užkirsti kelią protrūkiui virsti pasauline katastrofa. Tačiau nuo vasaros padėtis pablogėjo.
„Taip tarsi prasidėjo 2009 m. pandemija.“ – sako Lakdawala, turėdamas omenyje H1N1 kiaulių gripo pandemiją.
Ji taip pat pridūrė, kad pradžioje pradėta nereguliariai registruoti kelis pavienius atvejus, o paskui „jau visur buvo matyti gripas“.
Ar turėtume sunerimti ir Lietuvoje?
Europa ir Lietuva, kaip ir kitos pasaulio dalys, nėra apsaugotos nuo paukščių gripo keliamų rizikų, ypač atsižvelgiant į tarptautinę prekybą maisto produktais ir intensyvią gyvulininkystę.
Lietuva, turėdama gerai išvystytą pieno ir paukštininkystės sektorių, gali tapti pažeidžiama H5N1 viruso plitimui, ypač jei jis toliau evoliucionuos ir peržengs plitimą tarp gyvulių.
Kaip ES narė, Lietuva turi galimybę pasinaudoti bendrosios politikos privalumais, įskaitant griežtą epidemiologinę priežiūrą, tyrimų infrastruktūrą ir vakcinacijos planavimą.
Tačiau būtina atkreipti dėmesį į iššūkius, susijusius su sąmoningumo apie šio viruso grėsmę didinimu tarp ūkininkų, veterinarų ir visos visuomenės.
Prisimenant, kaip COVID-19 pandemija išryškino skaitmeninės sveikatos sistemų svarbą, Lietuva galėtų pasinaudoti savo pažanga šioje srityje, kad užtikrintų greitą reagavimą į galimus paukščių gripo atvejus.
Be to, glaudi bendradarbiavimo patirtis su Baltijos šalimis ir Šiaurės Europa galėtų padėti užkirsti kelią viruso plitimui mūsų regione, pasitelkiant tarpvalstybinį duomenų keitimąsi ir strategijų suderinimą.
Didesnis ES dėmesys klimato kaitai taip pat yra aktualus, nes migruojantys paukščiai – vieni pagrindinių viruso pernešėjų – dėl šylančio klimato keičia migracijos maršrutus.
Todėl tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje reikėtų investuoti į gamtos stebėsenos ir kontrolės priemones, kurios padėtų apsaugoti tiek gyvūnų, tiek žmonių sveikatą.
