NATO vadovas Markas Rutte pareiškė, kad Šiaurės Korėjos dalyvavimas Rusijos kare prieš Ukrainą kelia tiesioginę grėsmę Jungtinėms Valstijoms, taip pirmą kartą bandydamas įtikinti Donaldą Trumpą toliau remti Kijevą.
Triuškinanti D. Trumpo pergalė sugrįžtant į JAV prezidento postą sukėlė didelį nerimą visoje Europoje, kad jis gali nutraukti gyvybiškai svarbią Vašingtono karinę pagalbą Ukrainai.
Dėl Europos ir Amerikos saugumo labai svarbu palaikyti Kijevą
NATO sąjungininkai sako, kad išlaikyti Kijevą kovoje su Maskva yra labai svarbu tiek Europos, tiek Amerikos saugumui, ir Rutte siekė sujungti D. Trumpą su konfliktu ir pagrindiniais Vašingtono priešais kitur.
„Vis dažniau matome, kad Šiaurės Korėja, Iranas, Kinija ir, žinoma, Rusija dirba kartu, kartu veikia prieš Ukrainą.
Kartu Rusija turi už tai sumokėti, ir vienas iš dalykų, kuriuos ji daro, yra technologijų tiekimas Šiaurės Korėjai, kuri dabar ateityje grasina JAV žemyninei daliai, žemyninei Europai.
Tikiuosi susėsti su Donaldu Trumpu ir aptarti, kaip galėtume bendrai atremti šias grėsmes.“ – sakė Rutte.
Šiaurės Korėja tapo viena iš stipriausių Rusijos karo Ukrainoje rėmėjų ir buvo kaltinama, kad neseniai siuntė karius kovoti kartu su Maskvos pajėgomis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis žurnalistams Budapešte sakė, kad 11 000 Šiaurės Korėjos karių yra Rusijos vakarinėje Kursko srityje ir jau patyrė „nuostolių“.
„Šiaurės Korėja dabar faktiškai kariauja Europoje. Šiaurės Korėjos kariai bando žudyti mūsų žmones Europos žemėje.“ – sakė V. Zelenskis.
Tuo tarpu Iranas kaltinamas tiekęs Rusijai raketas ir bepiločius lėktuvus, o Kinija laikoma pagrindine rėmėja, nes į Rusiją keliauja technologijos, kurių Maskvai reikia kovai palaikyti.
D. Trumpas sukėlė nerimą JAV sąjungininkams, nes suabejojo dešimtimis milijardų JAV dolerių karinės pagalbos, kurią Vašingtonas skyrė Ukrainai nuo 2022 m. Rusijos invazijos.
Nepastoviais sprendimais pasižymėjęs JAV prezidentas sukėlė nuogąstavimų, kad jis gali priversti Kijevą sutikti su taikos susitarimu Maskvos sąlygomis, po to, kai primygtinai tvirtino, kad gali užbaigti karą „per 24 valandas“.
JAV – vienintelė didžiausias Ukrainos paramos teikėja
Dauguma mano, kad norint užtikrinti, jog Kijevas išsilaikytų, būtina išlaikyti vienintelę didžiausią Ukrainos paramos teikėją, ypač tuo metu, kai didžiosiose Europos galybėse Vokietijoje ir Prancūzijoje tvyro politinis netikrumas.
Mūšio lauke pavargę Ukrainos kariai stengiasi atremti Rusijos puolimą artėjant trejiems visaverčių kovų metams.
Remiantis Kylio instituto atliktu stebėjimu, Europa Ukrainai paremti išleido apie 125 mlrd. JAV dolerių, o vien Jungtinės Valstijos – daugiau nei 90 mlrd. JAV dolerių.
Vašingtonas turi didžiausias ginklų atsargas ir tiekė daugelį efektyviausių kare naudojamų ginklų.
„Bet koks naratyvas, galintis padėti D. Trumpui palankiau žiūrėti į Ukrainą, yra geras ir vertas išbandymo.“ – sakė vienas aukšto rango NATO diplomatas.
Daugelis ES vadovų, susirinkusių į aukščiausiojo lygio susitikimą Budapešte, stengėsi sumenkinti grėsmę, kad Vašingtonas nutrauks paramą Ukrainai, ir tvirtino, kad Europa ir toliau tęs veiklą nepaisant to.
„Ukraina nusipelno mūsų paramos, nesvarbu, ar mes esame Jungtinės Valstijos, ar Europa, nes ji buvo užpulta, žiauriai užpulta šalies agresorės.
Kalbama ne tik apie Ukrainą. Kalbame apie taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, kurią turime išsaugoti.“ – teigė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Kadenciją baigiantis Belgijos Ministras Pirmininkas Alexanderis De Croo sakė, kad jei Jungtinės Valstijos „nuspręstų keistis, tai nereiškia, kad mes turime keistis“.
