Astronomai ilgai ir kruopščiai tyrinėjo Uraną, tačiau dabar mano, kad tai, kuo jie tikėjo pastaruosius 40 metų, gali būti netiesa. Uranas ir penki didžiausi jo palydovai gali būti ne mirę ir nevaisingi, bet gali turėti vandenynų, o palydovai gali būti tinkami gyvybei palaikyti.
Kas žinoma apie Uraną?
Kadangi Uranas yra labai toli, daug ką apie jį žinome iš NASA erdvėlaivio „Voyager 2“ surinktos informacijos.
1986 m. sausio mėn. pusė dvynių erdvėlaivių praskriejo pro Uraną ir apžiūrėjo jį. Per penkias valandas trukusį skrydį „Voyager 2“ nustatė, kad Uranas yra labai neįprastas
Kadangi erdvėlaivis suteikė mokslininkams pirmą ir kol kas vienintelį galimybę pažvelgti į Uraną, buvo padaryta keletas netikėtų išvadų. Pasirodo, Uranas yra praktiškai ant šono, todėl skiriasi nuo kitų Saulės sistemos planetų.
Tačiau taip pat atrodo, kad Uranas ir aplink jį skriejantys palydovai buvo neaktyvūs, priešingai nei kiti išorinės Saulės sistemos dangaus objektai.
Tyrėjai atskleidė, kad Urano apsauginis magnetinis laukas buvo iškraipytas, atrodė keistai ir silpnai, buvo suspaustas ir nustumtas nuo Saulės.
Paprastai planetos magnetinis laukas sulaiko nuo planetų ir palydovų atkeliaujančias dujas ir kitas medžiagas, kurios gali būti iš vandenynų ar geologinės veiklos.
Tačiau „Voyager 2“ jų nerado, o tai nustebino astronomus, nes atrodė, kad Uranas ir penki didžiausi jo mėnuliai yra sterilūs ir neaktyvūs.
Dabar mokslininkai mano, kad pavyko įminti Urano paslaptį. Naujasis tyrimas rodo, kad kaip tik tuo metu, kai „Voyager 2“ praskrido pro Uraną, jį pasitiko galingas Saulės vėjas ir atnešė labai retas sąlygas.
Ekspertai mano, kad siautėdama Saulė greičiausiai sutraiškė planetos magnetinį burbulą. Tai išstūmė iš jo visą plazmą ir sustiprino radiacijos juostas – magnetinio lauko linijoje įstrigusių įkrautų dalelių sritis.
Tai reiškia, kad Urano medžiaga galėjo būti nupūsta, o magnetinis laukas laikinai iškreiptas.
Naujieji atradimai leidžia manyti, kad planeta ir jos palydovai vis dėlto gali būti geologiškai aktyvūs, o kartu su kitais naujausiais atradimais gali turėti ir vandenynų.
Urano sistema nustebino astronomus
Naujasis tyrimas rodo, kad daugelį keistos planetos elgsenos atvejų galima paaiškinti kosminių orų reiškiniu, kuris įvyko šio vizito metu.
Dabar apie tai, kaip gali atrodyti įprasta diena Urano sistemoje, žinome dar mažiau, nei manėme.
Svarbus įrodymas, kad Urano mėnuliuose nėra vandenynų, buvo tai, kad aplink planetą neaptikta jokių su vandeniu susijusių dalelių – „Voyager 2“ neaptiko vandens jonų.
Tačiau dabar mokslininkai tai gali paaiškinti: Saulės audra iš esmės būtų nuplovusi visą tą medžiagą.
Vienas iš tyrimo autorių daktaras Williamas Dunnas atskleidė, kad Urano galimybės yra neribotos.
„Šie rezultatai rodo, kad Urano sistema gali būti daug įdomesnė, nei manyta anksčiau. Ten gali būti mėnulių, kuriuose gali būti sąlygos, būtinos gyvybei, po paviršiumi gali būti vandenynai, kuriuose gali knibždėti žuvų!“ – teigė W. Dunnas.
Dabar ekspertai mano, kad jiems reikia dar kartą aplankyti Uraną, kad galėtų jį tinkamai apžiūrėti. Tam reikėtų, kad planetą aplankytų antras kosminis laivas ir apie ją sužinotų daugiau.
„Jei „Voyager 2“ būtų atskridęs vos keliomis dienomis anksčiau, jis būtų pastebėjęs visiškai kitokią Urano magnetosferą. Erdvėlaivis matė Uraną tokiomis sąlygomis, kokios būna tik apie 4 % laiko.“ – teigė pagrindinis tyrimo autorius Dr. Jamie Jasinski iš NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos.
NASA nori dar kartą aplankyti Uraną ir planuoja po 10 metų pradėti naują misiją „Uranus Orbiter and Probe“, kad galėtų iš arčiau pažvelgti į Uraną.
Tikimasi, kad NASA zondas Uraną pasieks iki 2045 m. Mokslininkai viliasi išsiaiškinti, ar šiuose toli esančiuose lediniuose pasauliuose gali gyventi gyvybė.
