Mokslininkai paskelbė, kad jiems pavyko nuskaityti pirmąjį senovės Egipto gyventojo genomą – tai iš danties išskirtas DNR, kuris leidžia atskleisti daugiau informacijos apie žmogaus kilmę ir konkretaus asmens kai kuriuos gyvenimo ypatumus.
Pirmas kartas istorijoje
Liepos 2 d. Liverpulio John Moores universiteto pranešime skelbiama, kad, bendradarbiaujant kartu su Francis Crick instituto tyrėjais, mokslininkams pavyko atkurti pirmąjį genomą iš senovės Egipto.
Mokslininkai, vyro gyvenusio prieš maždaug 4500-4800 metų, DNR gavo iš jo danties – mirusiojo palaikai nuo XX a. pradžios buvo saugomi Liverpulio muziejuje. Tikinama, kad jo palaikai atskleidžia sunkų gyvenimą ir galbūt užsiėmimą puodininkyste nepaisant to, kad jo kapas buvo rastas kalvos šlaite, o kūnas keramikiniame inde.
Anot DNR skenavusio profesoriaus Joelio Irisho, cheminiai signalai vyro dantyje leido tyrėjams nustatyti procesus, susijusius su jo aplinka, mityba, o skeleto duomenys panaudoti nustatant lytį, amžių, ūgį bei gyvenimo būdą:
„Žymės ant griaučių yra užuominos apie to žmogaus gyvenimą ir gyvenimo būdą – jo sėdmenų kaulai yra padidėję, rankose matyti intensyvaus judėjimo pirmyn ir atgal požymiai, o stiprus artritas randamas tik dešinėje pėdoje. Nors tai netiesioginiai įrodymai, šios užuominos leidžia manyti, kad jis dirbo su keramika.“
Atskleisti nauji migracijos keliai
Mokslininkai tikina, kad tokia detali senovės egiptiečio DNR analizė leido jiems genetiškai patvirtinti asmens kilmę – genetinis kodas parodė, kad didžioji jo protėvių dalis kilo iš asmenų, gyvenusių Šiaurės Afrikoje, o likę 20% siejami su Mesopotamija (šiandieninis Irakas).
Nors tai kol kas yra tik vienintelė sudaryta nuosekli genomo seka, mokslininkai linkę teigti, kad tai pirmasis kartas, kai jie turi genetinį įrodymą, kuris atskleidžia to laikotarpio žmonių migraciją į Egiptą ir jų asimiliaciją su vietos gyventojais.
Viena pagrindinių atlikto tyrimo autorių Adelina Morez Jacobs tikina, kad Egipto istorijai tai yra itin reikšmingas pasiekimas:
„Sujungus visus šio žmogaus DNR, kaulų ir dantų duomenis, mums pavyko susidaryti išsamų vaizdą. Tikimės, kad būsimi senovės Egipto DNR pavyzdžiai padės tiksliau nustatyti, kada tiksliai prasidėjo šis judėjimas iš Artimųjų Rytų.“
Sparčiai tobulėjant technologijoms šiandien mokslininkai jau ne tik analizuojama senovės gyventojų DNR, bet ir patys juos kuria. Paskelbta apie mediciną pakeisiantį įvykį, kai gavus finansavimą pradėtas kurti dirbtinis žmogaus DNR.
Viršelio nuotr. iš „Liverpool John Moores University“
