Didžiosios technologijų bendrovės, įskaitant „Microsoft“ ir „Google“, norėtų, kad jų duomenų centrai, kuriems reikia daug energijos, būtų aprūpinami branduoline energija, tačiau yra kur kas mažiau linkusios skirti kapitalo, reikalingo sumokėti už didėjantį susidomėjimą reaktoriais.
Nors tikimasi, kad dirbtinis intelektas ir duomenų centrai pirmą kartą per vieną kartą JAV padidins elektros energijos suvartojimą, bendrovės, kurioms reikia energijos, Amerikos branduolinės draugijos metinės konferencijos dalyviams teigė, kad jų galimybės padėti kurti naujus reaktorius yra menkos.
Didelės išlaidos ir rizika
Pasak Brianos Kobor, „Alphabet“ priklausančios bendrovės „Google“ energijos rinkos inovacijų vadovės, reaktorių, ypač elektrinių, kuriose naudojamos naujos technologijos, statyba susijusi su didelėmis išlaidomis ir rizika.
Technologijų bendrovės gali būti pasirengusios mokėti pagrįstą priemoką už švarią energiją, kuri būtų prieinama visą parą, tačiau jos nėra pasirengusios investuoti į įmones, statančias tokias elektrines.
„Mes esame branduolinės energijos šalininkai“, – praėjusią savaitę Las Vegase vykusioje konferencijoje vykusioje diskusijoje sakė Koboras. „Subjektai, geriausiai tinkantys prisiimti terminų ir statybos riziką, nėra užsakovai“.
Ši diskusija vyko kitą dieną po to, kai Billas Gatesas pareiškė esąs pasirengęs investuoti milijardus į naujos kartos atominę elektrinę Vajominge. „TerraPower“, kurią remia vienas iš „Microsoft“ įkūrėjų, praėjusią savaitę pradėjo statyti elektrinę.
B. Gateso parama – labai svarbi
Gateso parama bus labai svarbi, tačiau šis projektas pabrėžia su branduoline energija susijusią riziką. „TerraPower“ tikisi reaktorių baigti statyti 2030 m., t. y. dvejais metais vėliau, nei bendrovė numatė 2021 m. paskelbusi apie savo planus.
Tuo tarpu Džordžijos valstijoje bendrovė „Southern Co.“ balandį užbaigė pirmąjį per kelis dešimtmečius naują JAV branduolinės energijos projektą, atsilikdama nuo grafiko septynerius metus ir apie 150 proc. viršydama biudžetą.
„Technologijų bendrovės turėtų sutelkti dėmesį į savo stipriąją pusę – statyti duomenų centrus ir pasikliauti komunalinių paslaugų įmonėmis, kurios tieks energiją“, – sakė „Microsoft“ energetikos ir tvarumo generalinis direktorius Adrianas Andersonas.
Jei duomenų centrui reikia švarios vėjo energijos, operatorius turėtų kreiptis į komunalinių paslaugų teikėją, o ne į vėjo turbinų tiekėją.
„Mintis, kad pavieniai pirkėjai turėtų vertinti branduolinės technologijos riziką, yra absurdiška“, – sakė A. Andersonas per diskusiją.
Naujus reaktorių projektus kuria dešimtys bendrovių, tačiau joms reikės didelės finansinės paramos, kad jų technologijos iš mokslinių tyrimų etapo pereitų į komercinę elektrinę.
Pasak Peterio Freedo, kuris birželį pasitraukė iš „Facebook“ patronuojančios bendrovės „Meta Platforms“ energetikos strategijos direktoriaus pareigų, nepaisant to, kad jų bendras tikslas – turėti daugiau veikiančių reaktorių, technologijų bendrovės greičiausiai nebus didelės finansinės rėmėjos.
„Mintis, kad technologijų bendrovės ateis išrašyti čekio ir išgelbės situaciją, yra klaidinga“, – sakė P. Freedas.
