Naująją technologiją išbandžiusių medikų teigimu, pacientams ir „NHS“ laukiančiųjų sąrašams būtų „permaininga“, nes plaučių vėžį būtų galima diagnozuoti ir pašalinti vienu prisėdimu naudojant robotus.
Bandymų metu pasiekta teigiamų rezultatų
Londono Karališkojoje Bromptono ligoninėje dirbantis profesorius Pallavas Shahas, respiracinės medicinos konsultantas, sakė, kad jo komanda, išbandžiusi šią procedūrą su septyniais pacientais, „iš esmės pasiekė gerų rezultatų“.
Vienas iš jų buvo moteris, kuriai nebuvo galima taikyti daugiau radioterapijos kaip gydymo dalies.
Metodas, taikant robotiką, leidžia gydytojams milimetro tikslumu nusitaikyti į plaučių mazgelius ir juos pašalinti.
Prieš procedūrą atliekama kompiuterinė tomografija, kuri perduodama per programinę įrangą, kad būtų sukurtas išsamus paciento plaučių vidaus 3D planas nuo burnos iki vėžio vietos.
Tada pro paciento burną į kvėpavimo takus įvedamas plonas, roboto valdomas vamzdelis, arba kateteris.
Nustačius vėžines ląsteles, jos sunaikinamos naudojant šilumą, kuri vadinama mikrobangų abliacija.
„Mes galime labai tiksliai pasiekti mazgą. Pirmoji mūsų gydyta pacientė buvo gana įdomi – ji jau buvo sirgusi plaučių vėžiu, jai buvo taikyta chemoterapija ir radioterapija, tačiau vėliau radiacijos lauke atsirado dėmė.“
„Ji negalėjo gauti daugiau radioterapijos ir negalėjo būti operuojama. Mes turėjome veikti milimetro tikslumu – ir mes buvome tikslūs. Dabar – praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams – jai sekasi tikrai gerai“, – sakė profesiorius Shahas.
„Apskritai mes gauname gerų rezultatų, bet tai dar tik pradžia,“ – pridūrė profesorius Shahas.
Robotikos pagalba sėkmės rodiklis reikšmingai išauga
Dabartinis abliacijos gydymas apima kompiuterinės tomografijos tyrimą, kurio metu nustatomas vėžys, ir per odą tiesiai į naviką įkišama adata, kad jis būtų sunaikintas.
Profesoriaus Shaho teigimu, tai gali būti atliekama kelis kartus ir užtrukti „daugiau nei valandą, gal 90 minučių“, be to, kyla rizika pradurti plaučius.
Profesoriaus Shaho ir jo komandos bandoma procedūra trunka 40-45 minutes, nors etapas, kai vėžys sunaikinamas karščiu, trunka tik tris minutes.
Profesoriaus Shaho teigimu, navigacinė bronchoskopija, kai pro burną į kvėpavimo takus įkišamas siauras vamzdelis, kuriuo gydytojai gali apžiūrėti mazgelius, padeda nustatyti plaučių vėžį maždaug 65 proc. atvejų.
Tačiau įdiegus robotiką sėkmės rodiklis „smarkiai“ padidėja ir artėja prie 95 %, pridūrė jis.
Jis teigė, kad „dar reikia daug nuveikti, tačiau daug žadama“, ir ateityje norėtų, kad plaučių vėžio diagnostika ir gydymas vyktų tame pačiame posėdyje.
Šiuo metu atliekamu tyrimu siekiama gydyti 32 plaučių vėžiu sergančius pacientus, kurie nėra tinkami arba negali būti operuojami, siekiant nustatyti procedūros saugumą ir vėžio atsinaujinimo dažnį.
Kitas žingsnis bus bandymas, kurio metu metodas bus taikomas pacientams, kurie gali būti operuojami.
Vienas didžiausių naujojo metodo saugumo palyginimų bus radioterapija, kurios metu vėžio ląstelės naikinamos naudojant spinduliuotę, tačiau ji turi daug šalutinių poveikių.
Vienas iš tokių šalutinių poveikių yra pneumonitas, arba plaučių uždegimas, kuris, profesoriaus Shaho teigimu, gali būti „labai nenuspėjamas ir sukelti gilius pažeidimus bei dusulį“.
„NHS“ duomenimis, kasmet Jungtinėje Karalystėje plaučių vėžys diagnozuojamas daugiau kaip 43 000 žmonių. Dažniausia priežastis – rūkymas, kuris sudaro apie 70 proc. atvejų. Tikėtina, kad liga bus sėkmingai išgydyta, jei bus pastebėta anksti.
