Moteris rankoje laiko avokadą su užrašu „keto“. Šaltinis: TechNaujienos / Shutterstock
Keto dieta ne tik svoriui, bet ir smegenims: kaip ji iš tikrųjų veikia
TRUMPAI
- • Vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad keto dieta gali veikti ne tik svorį, bet ir smegenų veiklą.
- • Nagrinėdami epilepsiją mokslininkai aptiko, kad ketonai veikia neuronų signalizaciją.
- • Šis poveikis gali būti siejamas su stabilesne smegenų veikla ir naujomis gydymo galimybėmis neurologinių ligų kontekste.
Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama, kad ketogeninė dieta gali turėti naudos ne tik svorio mažinimui, bet ir smegenų veiklai. Šias diskusijas dar labiau sustiprino naujas mokslinis tyrimas, vasario 24 dieną paskelbtas mokslo žurnale „Cell Reports“, kuriame atskleista, kaip ši mityba tiesiogiai keičia smegenų veiklos procesus. Mokslininkams nagrinėjant biologinius mechanizmus, susijusius su epilepsija, nustatyta, kad ketonai veikia neuronų signalus ir mažina jų didelį aktyvumą.
Kaip keičiasi smegenų signalai
Vašingtono universiteto medicinos mokyklos mokslininkai atliktame tyrime nagrinėjo epilepsijos ir keto dietos ryšį. Jo metu tyrėjai nustatė, kad ketonai tiesiogiai veikia neuronų tarpusavio ryšius bei padeda sumažinti pernelyg intensyvų signalų perdavimą smegenyse.
Plačiau analizuodami šią mitybos kryptį, mokslininkai aiškina, kad laikantis keto dietos organizmas pereina į ketozę – būseną, kai energijai naudojami ketonai. Būtent jie tampa svarbia grandimi, galinčia paveikti nervinių ląstelių veiklą. Skirtingai nei gliukozė, jie gali keisti neuronų atsaką į dirgiklius ir taip daryti įtaką bendram smegenų aktyvumui.
Pasak analizę atlikusių autorių tai svarbu, nes per didelis smegenų aktyvumas dažnai siejamas su įvairiais neurologiniais sutrikimais. O keto dieta, kaip nustatyta tyrime, gali veikti kaip natūralus „stabilizatorius“, padedantis palaikyti subalansuotą neuronų veiklą.
Atrastas konkretus biologinis poveikis
Vienas svarbiausių šio tyrimo rezultatų yra tai, kad tyrėjams pavyko identifikuoti patį mechanizmą, kuris atskleidžia, kaip vyksta šie pokyčiai. Kaip nurodoma tyrimo rezultatuose, ketogeninė dieta veikia jonų kanalus neuronuose, kurie atsakingi už elektrinių signalų perdavimą.
Kai šių kanalų aktyvumas sumažėja, neuronai tampa mažiau linkę į staigius, nekontroliuojamus signalų „šuolius“. Tai padeda išlaikyti stabilesnę smegenų veiklą, o tai ypatingai svarbu ir asmenims, sergantiems neurologinėmis ligomis.
TAIP PAT SKAITYKITE: „MIND“ dieta: kas ji tokia ir kaip siejama su lėtesniu smegenų senėjimu
Poveikį atskleidžia ir kiti tyrimai
Keto dietos reikšmę smegenų veiklai sustiprina ir keli kiti, šių metų pradžioje paskelbti tyrimai. Juose atskleistas kiek sudėtingesnis dietos poveikis analizuojant tiek jaunesnius, tiek vyresnius asmenis.
Viename šių tyrimų, įtraukiančių vyresnius nei 60 metų žmones, nustatyta, kad labiau ketogeninę mitybą primenantis režimas buvo susijęs su geresniais kognityviniais rezultatais – ypač atmintimi ir dėmesiu. Tyrėjų teigimu, šie pokyčiai gali būti susiję su dėl dietos sumažėjusiais uždegiminiais procesais organizme, kurie tiesiogiai veikia smegenų funkciją.
Tuo tarpu kitame, mažesnės apimties tyrime su jaunais suaugusiaisiais, po trijų savaičių keto dietos pastebėtas mišrus efektas: dalyviai greičiau atliko užduotis, tačiau jų darbinė atmintis ir tikslumas sudėtingesnėse užduotyse sumažėjo. Tyrėjai mano, kad tai gali būti susiję su organizmo prisitaikymu prie naujo energijos šaltinio – pereinamuoju laikotarpiu smegenys gali veikti kitaip, nes keičiasi gliukozės ir ketonų balansas.
Šie du tyrimai papildo laboratorinius rezultatus atskleisdami, kad ketonų poveikis smegenų veiklos procesams realiame gyvenime gali būti nevienodas.

Požiūris į perspektyvas ateityje
Nepaisant to, kad pirmasis tyrimas susijęs su konkrečios ligos analize, mokslininkų teigimu, jo reikšmė gali būti daug platesnė. Panašūs mechanizmai gali būti svarbūs ir kitoms smegenų ligoms. Kita vertus, šie rezultatai galėtų paskatinti naujų gydymo metodų atsiradimą, kurie apimtų ne tik mitybos rekomendacijas, bet ir galėtų atkartoti keto dietos poveikį.
Nors keto dieta dažniausiai pasirenkama dėl svorio mažinimo, susidomėjusiems šiuo mitybos būdu atliktos mokslinės analizės siunčia žinią, kad jos poveikis yra kur kas platesnis, kur nauda stebima ne tik medžiagų apykaitos lygmenyje. Kartu tai gali suteikti ir stabilesnį energijos lygį dienos metu, mažesnius staigius nuovargio epizodus ar nuoseklesnę koncentraciją.
Apibendrinant, keto dieta tampa ne tik svorio kontrolės priemonė, bet ir veiksniu, galinčiu paveikti smegenų veiklą įvairiais lygmenimis – nuo smegenų veiklos reguliavimo iki kognityvinių funkcijų.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Pirmojo pusfinalio apžvalga: „Lietuvai bus lengvas pasivaikščiojimas“
2DI sugebėjo pats „persikelti“ į kitą kompiuterį: kodėl tai kelia nerimą
3„Samsung“ pradėjo pasaulinį „Galaxy“ telefonų atnaujinimą: štai ko sulauksite
4Ukraina pristatė DI valdomą antidroninę sistemą: operatoriui užtenka vos vieno mygtuko
5Lietuviai išsiskyrė visoje ES: savaitgaliais dirba mažiausiai
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.