Mokslininkai sukūrė dirbtinio intelekto modelį, kuris gali itin tiksliai imituoti žmogaus mąstymą. Toks elgesio tikslumas ne tik rodo besitęsiančią šios technologijos revoliuciją, tačiau ir padės tyrėjams suprasti bei analizuoti žmogaus mąstymo ypatumus.
Dar viena dirbtinio intelekto „viršūnė“
Tyrimų instituto „Helmholtz Munic“ mokslininkai sukūrė gana tiksliai žmogaus elgesį imituojantį modelį, pavadintą „Centaur“. Kūrybos procese dirbtinio intelekto modelis buvo apmokytas daugiau nei 10 mln. situacijų sprendimo atvejų, kurie buvo gauti iš psichologinių eksperimentų, kuriuose sprendimai yra priimami realių žmonių simuliaciniuose atvejuose.
Specialiai kurtas duomenų rinkinys „Psych-101“ įtraukė 160 elgesio eksperimentų, kurie aprašyti moksliniame žurnale „Nature“ publikuotame tyrime. „Centaur“ apjungia dvi anksčiau atskirai taikytas sritis: interpretuojamas teorijas ir prognozavimo modelius. Tai padeda atskleisti tradicinių modelių silpnąsias sritis.
Efektyvus ne tik apmokytose situacijose
Vienas iš „Centaur“ ypatumų yra tai, kad nepaisant jo apmokymo dideliu kiekiu duomenų, jis gali numatyti žmogaus elgesį ne tik atliekant pažįstamas užduotis, bet ir kokybiškai reaguoti į visiškai naujas situacijas.
Taip yra dėl to, kad dirbtinio intelekto modelis iš apmokytų duomenų rinkinių yra sudaręs įprastas sprendimų priėmimo strategijas, kurios lanksčiai gali būti pritaikomos prie dar anksčiau nematytų situacijų.
Tyrimui vadovavęs dr. Marcelio Binzo teigia, kad šiame kontekste yra itin svarbus duomenų saugumas ir tik atviros informacijos naudojimas, o tai ir lėmė, kad modelis sukurtas ne didelių įmonių technologijų laboratorijose, o „Helmholtz Munic“ institute:
„Šie modeliai turi potencialą iš esmės pagilinti mūsų supratimą apie žmogaus pažinimą – jei tik naudosime juos atsakingai. Mes deriname DI tyrimus su psichologine teorija ir aiškiu etiniu įsipareigojimu. Viešųjų mokslinių tyrimų konteksto dėka turime laisvę gilintis į fundamentalius pažinimo klausimus, kurie pramonėje dažnai nėra prioritetas.“
Naujos galimybės mokslininkams
Vokietijos instituto tyrėjai įsitikinę, kad „Centaur“ jiems padės išsiaiškinti jau ištisus dešimtmečius siekiamą įminti visą žmogaus mąstymo sudėtingumo modelį. To jiems su tradiciniais metodais pasiekti dar nepavyko. Atsivėrus naujoms galimybėms suprasti žmogaus elgesį ir mąstymą nulemiančius veiksnius, bus tobulinamos ir esamos psichologinės teorijos.
Taip pat įžvelgiamas naujas potencialas su sveikata susijusių tyrimų srityje. Klinikiniuose kontekstuose, kaip depresija ar nerimo sutrikimai, mokslininkai galės analizuoti individualius sprendimų priėmimo modelius.
Dirbtinis intelektas vis plačiau pritaikomas įvairiose mokslininkų tyrimų srityse. Jie šią technologiją pasitelkė šifruojant delfinų kalbą, taip pat ankstyvu metu diagnozuojant autizmo sutrikimą. Visgi netrūksta ir iššūkių – ekspertai pademonstravo ir neįprastą šių modelių elgesį, kai robotai prabilo žmogui nesuprantamu kodu.
