Tarprusinės komunikacijos progresas dirbtinis intelektas issifruos delfinu kalba
Tarprūšinės komunikacijos progresas: dirbtinis intelektas iššifruos delfinų kalbą
100 000 JAV dolerių vertės prizas buvo įteiktas konkurso „Coller Dolittle Challenge“ tyrėjams, kurie pasitelkdami naujausias technologijas – dirbtinį intelektą, jau nustatė 20 skirtingų delfinų skleidžiamų garsų, prisidedami prie inovatyvių technologijų integravimo moksliniuose darbuose.
Delfinai jau nuo seno yra laikomi vienais intelektualiausių žinduolių mūsų Žemėje, jų poveikis žinomas ir sveikatos stiprinime, kaip vienas iš terapinių būdų. Šiandien technologijų amžiuje atsiveria dar neregėtos galimybės ir potencialas suprasti šių ypatingų gyvūnų tarpusavio bendravimą. Dirbtinis intelektas gali apdoroti didelius duomenų kiekius – gyvūnų garsų įrašus bei padėti mokslininkams ieškoti modelių ir įžvalgų apie gyvūnų garsų reikšmę.
Naujos perspektyvos vandens žinduolių komunikacijoje
„Nature“ paskelbtame tyrime, „Woods Hole“ okeanografijos instituto mokslininkų komanda jau kelis dešimtmečius tyrinėja 170 afalinų grupę – žinomiausią delfinų rūšį „Tursiops truncatus“. Jau nuo 1984 m. prie šių delfinų yra pritvirtinami siurbtukiniai mikrofonai, kurie įrašo delfinų garsus.
Delfinai skleidžia dviejų tipų švilpimus, t. y. vadinamuosius „firminius“ švilpimus – tuos garsus, kurie tarsi žymi jų vardą ir kitiems žinduoliams praneša apie jų buvimą. Taip pat „nefirminius“ švilpimus, kuriuos sunku tirti dėl jų sudėtingumo. Tačiau tyrėjams, turint informaciją apie „firminius“ švilpimus, pavyko pastaruosius sudėtingus garsus suskirstyti į 20 kategorijų su dirbtinio intelekto įrankiais.
Identifikavus skirtingus garsų tipus, tyrėjai leisdami juos per garsiakalbius stebi delfinų reakcijas, o šios padeda numanyti jų reikšmes. Tam tikrais atvejais delfinai reaguodami į garsą artėja, kitais priešingai – traukiasi. Tai reiškia, kad vieni garsai veikia kaip kontakto užmezgimo būdai, o kiti yra perspėjimo signalai.
Dirbtinis intelektas pasitelkiamas ne tik delfinų komunikacijoje
Svarbu atkreipti dėmesį, kad dirbtinis intelektas atveria galimybes stebėti įvairių gyvūnų rūšių bendravimo ypatumus. Mokslininkams jau pavyko ištirti sepijų bendravimo procesus ir nuspėti, kad bendraudamos tarpusavyje jos naudoja skirtingus mojavimo gestus ir reaguoja į šių mostų skleidžiamus garsus atgal.
Paprastųjų lakštingalų čiulbėjimo analizėje dirbtinis intelektas tyrėjams padeda skaidyti jų čiulbėjimą į skiemenis ir analizuoti jų struktūrą, o konkrečios rūšies beždžionių bendravime nustatyta, kad jos specifiškai vadina ir savo grupės narius, kas iki šiol buvo žinoma tik tarp žmonių, delfinų ir dramblių.
Proveržį skirtingų gyvūnų rūšių komunikacijoje, pasitelkiant dirbtinio intelekto priemones, skatina konkursai. Londone organizuojamas konkursas „Coller Dolittle Challenge“ finansuoja su gyvūnų gerove susijusius projektus, o šio konkurso piniginiai laimėjai skiriami tyrimams, kurie integruoja dirbtinį intelektą, siekdami suprasti kaip bendrauja gyvūnai. Be kasmetinio prizo konkurso atstovai yra įsteigę ir pagrindinį 500 000 JAV dolerių prizą.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Ar žmogaus sąmonė iš tikrųjų yra tik smegenų produktas?
2„Aston Martin“ pristatė „Valen“: 850 AG V12 ir tik 150 egzempliorių – kuo jis ypatingas?
3Déjà vu: kodėl kartais esame įsitikinę, kad jau gyvenome šią akimirką?
4JAV Kongreso nariai siunčia aiškią žinią Lietuvai: nenusisukite nuo Taivano
5Laukiantiems „iPhone 18 Pro“ – aiškėja kainos kryptis, tačiau viena naujovė gali taip ir nepasirodyti
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.