Sparčiai tobulėjant dirbtiniam intelektui (DI) ir neurotechnologijoms, mokslininkai perspėja, kad žmonija vis dar nesupranta, kaip veikia sąmonė. Naujas tyrimas rodo, jog technologijų pažanga jau lenkia mūsų gebėjimą suvokti šį reiškinį – ir tai gali turėti rimtų pasekmių.
Trumpai apie svarbiausia
- Dirbtinio intelekto raida vyksta greičiau nei mūsų gebėjimas suprasti sąmonę, todėl kyla egzistencinė ir etinė rizika žmonijai.
- Mokslininkai pabrėžia, kad sąmonės tyrimai turi tapti mokslo ir moraliniu prioritetu, nes tik taip galėsime patikimai atpažinti sąmoningas sistemas.
- Geresnis sąmonės supratimas gali iš esmės pakeisti mediciną, etiką, teisę ir technologijų kūrimą.
Kas nutiks, jei sukursime sąmoningą dirbtinį intelektą?
Mokslininkai teigia, kad geresnis sąmonės prigimties supratimas turėtų tapti ne tik mokslo, bet ir moraliniu prioritetu. Tokios žinios ateityje galėtų padėti sukurti patikimus sąmonės nustatymo testus ir turėtų įtakos daugybei sričių – nuo DI kūrimo ir gyvūnų gerovės iki medicinos, psichikos sveikatos, teisės bei naujų technologijų, jungiančių žmogaus smegenis su kompiuteriais.
Tyrimo vadovas, Briuselio laisvojo universiteto profesorius Axelis Cleeremansas sako, kad sąmonės tyrimai jau seniai peržengė filosofijos ribas – dabar jie tiesiogiai veikia mūsų gyvenimą ir padeda geriau suprasti, ką reiškia būti žmogumi.
Anot mokslininko, sąmonės supratimas yra vienas didžiausių šio amžiaus mokslo iššūkių, o sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas šį klausimą daro ypač aktualų. Jis įspėja, kad jei žmonijai kada nors pavyktų sukurti sąmonę – net ir netyčia – tai galėtų sukelti rimtų etinių dilemų ir net kelti egzistencinę grėsmę.
Sąmoningumo testas
Sąmonė – gebėjimas suvokti save ir aplinkinį pasaulį – išlieka viena didžiausių mokslo paslapčių. Net po dešimtmečių tyrimų mokslininkai vis dar nesutaria, kaip subjektyvi patirtis gimsta iš smegenų veiklos.
Nors jau nustatytos tam tikros smegenų sritys ir nerviniai procesai, susiję su sąmoningu suvokimu, vis dar neaišku, kurie iš jų yra esminiai ir kaip jie kartu sukuria sąmonės patirtį. Kai kurie ekspertai net abejoja, ar šį reiškinį apskritai galima iki galo paaiškinti remiantis vien biologiniais mechanizmais.
Naujame tyrime analizuojama dabartinė sąmonės mokslo padėtis, galimos jo raidos kryptys ir pasekmės, jei žmonėms pavyktų ne tik suprasti, bet ir sukurti sąmonę – tiek DI, tiek laboratorijose auginamuose smegenis primenančiuose dariniuose, vadinamuose smegenų organoidais.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad sąmonės testai – įrodymais pagrįsti metodai, leidžiantys nustatyti, ar būtybė ar sistema turi sąmoningumą – galėtų būti taikomi nustatant sąmonės požymius pacientams po smegenų traumų ar sergantiems demencija, taip pat analizuojant, kada sąmonė atsiranda vaisiuose, gyvūnuose, smegenų organoiduose ar net DI sistemose.
Vis dėlto mokslininkai įspėja, kad toks proveržis sukeltų sudėtingų etinių ir teisinių klausimų – nuo žmogaus teisių ribų iki to, kaip elgtis su bet kuria sistema, pripažinta sąmoninga.
Plati sąmonės pažinimo reikšmė
Gilesnis sąmonės supratimas gali pakeisti daugelį sričių – nuo medicinos iki etikos ir technologijų:
- Sveikata ir pacientų priežiūra. Geresnis sąmonės supratimas gali padėti tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos srityse. Jau dabar tam tikrais tyrimo metodais aptinkami sąmoningumo požymiai pacientams, laikomiems nesąmoningais, pavyzdžiui, sergantiems neatsako būsenos sindromu. Ateityje tai leistų tiksliau vertinti sąmonę komos, pažengusios demencijos ar anestezijos atvejais ir geriau spręsti gyvenimo pabaigos priežiūros klausimus. Be to, supratimas, kaip veikia sąmonė, gali padėti kurti naujus gydymo metodus psichikos sveikatos srityje, pavyzdžiui, depresijai, nerimui ar šizofrenijai, užpildant spragą tarp gyvūnų tyrimų ir žmogaus emocijų patirties.
- Etika ir gyvūnų teisės. Nustatant, kurie gyvūnai ar biologinės sistemos turi sąmonę, galime aiškiau suprasti savo moralinę atsakomybę. Tai gali paveikti gyvūnų tyrimus, ūkininkavimo praktiką, mitybos pasirinkimus ir gamtos apsaugą. Tyrimo bendraautorė, Tel Avivo universiteto profesorė Liad Mudrik teigia, kad sąmonės supratimas gyvūnuose ir naujose biologinėse sistemose kardinaliai pakeistų mūsų požiūrį į juos.
- Teisė. Supratimas, kada mūsų veiksmai kyla iš sąmoningų ar nesąmoningų procesų, gali pakeisti teisinę atsakomybę. Pavyzdžiui, nauji atradimai gali kelti klausimą, kaip vertinti „kaltą mintį“ (mens rea) ir kur prasideda žmogaus atsakomybė, kai neurologija rodo, kad daug mūsų elgesio lemia nesąmoningi mechanizmai.
- Neurotechnologijos ir dirbtinis intelektas. Pažanga DI, smegenų organoidų ir smegenų–kompiuterio sąsajų srityse kelia klausimą, ar galima kurti arba modifikuoti sąmonę už biologinės gyvybės ribų. Kai kurie mokslininkai mano, kad sąmonė įmanoma tik biologinėse sistemose, tačiau kiti neatmeta galimybės, jog ją galėtų imituoti ir skaičiavimai. Net jei „sąmoningas DI“ būtų neįmanomas įprastose skaitmeninėse sistemose, DI, kuris įtikina, kad yra sąmoningas, vis tiek sukeltų didelių visuomeninių ir etinių iššūkių.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prisijunk prie mūsų „Facebook“ bendruomenės
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
- Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
- Dalyvaukite diskusijose
- Naujienas gaukite pirmieji
