„Curiosity“ Marse užfiksavo neįprastą aušrą – artėja prie 16 km ilgio paslaptingų uolų sluoksnio

Sekite TechNaujienos Google

NASA marsaeigis „Curiosity“ užfiksavo vieną detaliausių iki šiol tolimų vėjo išraižytų Marso uolų vaizdų. Panorama padaryta 8.30 val. vietos Marso laiku, kai žema Saulė apšvietė vadinamuosius yardangus – ilgus, vėjo suformuotus uolienų keterų masyvus.

Vaizdas sudėtas iš šešių „Mastcam“ kameros kadrų, padarytų 2026 m. rugpjūčio 11 d., 4 982-ąją misijos Marso dieną. NASA spalio 6 d. paskelbė panoramą ir paaiškino, kodėl ši vieta mokslininkams kelia tiek klausimų.

Yardangų sluoksnis driekiasi maždaug 16 kilometrų per šiaurės vakarinę Šarpo kalno dalį. „Curiosity“ prie jo važiuoja jau ilgą laiką, o misijos komanda tikisi bazę pasiekti 2027 metais.

Sluoksnis atrodo taip, tarsi būtų „priklijuotas“ prie kalno

Šarpo kalnas kyla maždaug penkis kilometrus Gale kraterio centre. Jo sluoksniai yra tarsi geologinis archyvas: kylant aukštyn „Curiosity“ juda per skirtingus Marso istorijos laikotarpius.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 29 minutės

Sfinksą statė iš tų pačių uolienų, kuriose gulėjo iki šiol nežinomas krokodilas

3 min. skaitymo • prieš 39 minutės

NASA tiria apledėjimą, kurio įprasta lėktuvo apsauga gali nepasiekti – lašai būna iki 2 mm

3 min. skaitymo • prieš 49 minutės

Arkties jūros ledas susitraukė iki 4,6 mln. km² – rimčiausias 2026 m. signalas slepiasi žiemą

Visi naujausi straipsniai →

Žemesnėse dalyse roveris rado daug įrodymų, kad regione kadaise egzistavo ežerai ir upeliai. Aukščiau daugėja sulfatų ir karbonatų – mineralų, susijusių su vandens išgaravimu ir vis sausesne aplinka.

Yardangų zona išsiskiria. „Curiosity“ projekto mokslininkas Ashwinas Vasavada sako, kad jos spalva atrodo netinkama aplinkiniams sluoksniams, uolienų kryptis pasvirusi neįprastu kampu, o visas masyvas vizualiai primena prie kalno prilipdytą sluoksnį.

Viena iš hipotezių – tai gali būti senovinių vulkaninių išsiveržimų pelenai. Vėliau, Marso klimatui sausėjant ir vėjui ardant minkštesnes uolienas, galėjo susiformuoti šiandien matomos pailgos keteros.

Tačiau komanda pabrėžia, kad kol kas niekas tiksliai nežino, iš ko šis sluoksnis sudarytas. Atsakymą turėtų suteikti tik tiesioginiai matavimai, kai roveris galės prie uolienų privažiuoti ir panaudoti savo robotinę ranką bei laboratorinius instrumentus.

Nuotraukos spalvos irgi pasakoja apie Marso rytą

Dažnai NASA Marso nuotraukos apdorojamos taip, kad spalvos būtų lengviau interpretuojamos žmogaus akiai. Šį kartą panorama specialiai palikta be įprasto baltos spalvos balanso.

Dėl to kadre išsaugoti ankstyvo Marso ryto melsvi atspalviai. Tai nereiškia, kad visas Marso kraštovaizdis natūraliai yra mėlynas – spalva priklauso nuo apšvietimo, dulkių atmosferoje, kameros jutiklio ir vaizdo apdorojimo.

„Curiosity“ taip pat neseniai peržengė kitą ribą: nuo Gale kraterio dugno roveris jau pakilo maždaug vieną kilometrą – daugiau nei bet kuris ankstesnis aparatas Marso paviršiuje.

Misija veikia nuo 2012 m. ir dabar yra penktosios pratęstos misijos antraisiais metais. Tai vienas geriausių pavyzdžių, kaip ilgalaikis robotinis tyrimas leidžia ne tik padaryti atskiras įspūdingas nuotraukas, bet ir surinkti vientisą planetos klimato istoriją.

TechNaujienos.lt neseniai rašė ir apie kitą NASA tyrimų kryptį – milžiniškus urvus Mėnulyje, kurie galėtų tapti astronautų slėptuvėmis. Abiem atvejais geologija tampa ne fonu, o svarbiausiu atsakymų šaltiniu.

Oficialią panoramą ir misijos paaiškinimą NASA JPL paskelbė spalio 6 d.

Viršelio vaizde – „Curiosity“ anksčiau užfiksuotas viršutinis yardangų sluoksnis Šarpo kalne. NASA/JPL/MSSS/Justin Cowart / Wikimedia Commons. Naudojama pagal CC BY 2.0; originalus failas.