Brazilija ketina dirbtinio intelekto pagalba išgelbėti laukinius gyvūnus nuo žūčių keliuose

Brazilijoje, kur kiekvieną sekundę keliuose žūsta apie 16 laukinių gyvūnų, informatikos specialistas pasiūlė futuristinį šios kasdienės problemos sprendimą: pasitelkęs dirbtinį intelektą, jis įspėja vairuotojus apie jų buvimo vietą.

Tiesioginiai smūgiai didžiuliame Pietų Amerikos šalies kelių tinkle kelia didžiausią grėsmę daugeliui gyvūnų rūšių, priverstų gyventi vis arčiau žmonių.

Brazilijos keliuose kasmet žūsta 475 mln. stuburinių gyvūnų

Brazilijos kelių ekologijos centro (CBEE) duomenimis, kasmet keliuose žūsta apie 475 mln. stuburinių gyvūnų – daugiausia mažesnių rūšių, pavyzdžiui, kapibarų, šarvuočių ir oposumų.

„Šiandien tai didžiausias tiesioginis poveikis laukinei gamtai Brazilijoje“, – AFP sakė CBEE koordinatorius Aleksas Bageris.

Sukrėstas keliuose žūstančių gyvūnų biologiškai įvairiausioje pasaulio šalyje, informatikos studentas Gabriel Souto Ferrante ėmėsi veiksmų.

25-erių metų jaunuolis pirmiausia nustatė penkias vidutinio ir didelio dydžio gyvūnų rūšis, kurios dažniausiai tampa eismo įvykių aukomis: pumą, didžiulę skruzdėdą, tapyrą, žmogbeždžionę ir laukinę katę jaguarundi.

Souto, kuris San Paulo universitete (USP) siekia magistro laipsnio, sukūrė duomenų bazę su tūkstančiais šių gyvūnų nuotraukų ir išmokė dirbtinio intelekto modelį juos atpažinti realiuoju laiku.

Po to buvo atlikta daugybė bandymų, kurie buvo sėkmingi.

Souto bendradarbiavo su USP Matematikos ir informatikos institutu

Kad projektas taptų realybe, Souto teigė, kad mokslininkams reikės „kelius valdančių bendrovių paramos“, įskaitant prieigą prie eismo kamerų ir „kraštinių kompiuterių“ įrenginių – aparatinės įrangos, galinčios realiuoju laiku įspėti vairuotojus, kaip tai daro kai kurios navigacijos programos.

„Taip pat reikėtų kelių koncesijų bendrovių indėlio, kad „būtų galima pašalinti gyvūną arba jį sugauti“, – sakė jis AFP.

Tikimasi, kad ši technologija, sumažindama susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičių, padės išsaugoti ir žmonių gyvybes.

Daugiau kelių, daugiau transporto priemonių

Bageris sakė, kad įvairios kitos strategijos, kuriomis siekiama sustabdyti kraujo praliejimą Brazilijos keliuose, nepasiteisino.

Ženklai, įspėjantys vairuotojus saugotis kelius kertančių gyvūnų, daro menką įtaką, sakė jis AFP, dėl to vidutiniškai tik trimis procentais sumažėja greitis.

Be to, yra vadinamieji faunos tiltai ir tuneliai, skirti saugiai perkelti gyvūnus iš vienos kelio pusės į kitą, taip pat tvoros, skirtos gyvūnams sulaikyti, tačiau, pasak Bagerio, viso to nepakanka problemos mastui išspręsti.

2014 m. jis kartu su kitais ekologais sukūrė programėlę „Urubu“, į kurią tūkstančiai naudotojų pateikė informaciją, leidžiančią nustatyti keliuose žūstančių gyvūnų židinius.

Projektas padėjo didinti visuomenės informuotumą ir net įkvėpė parengti įstatymo projektą dėl saugaus gyvūnų kelių kirtimo ir judėjimo, kuris laukia balsavimo Kongrese.

Pernai programėlė buvo uždaryta dėl finansų stygiaus, tačiau Bageris ketina ją atnaujinti.

„Turime vis daugiau kelių, daugiau transporto priemonių ir keliuose žūstančių gyvūnų, kurių skaičius, tikėtina, ir toliau didės“, – sakė jis.