Europos Sąjunga (ES) oficialiai pradėjo svarbų tyrimą dėl įtariamų „Meta“ nesėkmių šalinant rinkimų dezinformaciją. Nors Europos Komisijos pareiškime Rusija aiškiai neminima, „Meta“ patvirtino, kad ES tyrimas nukreiptas prieš šios šalies kampaniją „Doppelganger“ – internetinę dezinformacijos operaciją, kuria buvo skleidžiama prokremliška propaganda.
„Bloomberg“ šaltiniai taip pat teigė, kad tyrimas buvo sutelktas į Rusijos dezinformacijos operaciją ir apibūdino ją kaip eilę „bandymų atkartoti tradicinių naujienų šaltinių išvaizdą ir kartu kurti Rusijos prezidento Vladimiro Putino politikai palankų turinį“.
ES rinkimai tapo prorusiškos propagandos internete taikiniu
Tyrimas pradėtas kitą dieną po to, kai Prancūzija pareiškė, kad prieš birželio mėn. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus 27 iš 29 ES valstybių narių tapo prorusiškos propagandos internete taikiniu.
Pirmadienį Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot paragino socialines platformas blokuoti interneto svetaines, „dalyvaujančias užsienio kišimosi operacijoje“.
„Meta“ atstovas spaudai sakė, kad jie buvo Rusijos kampanijos „Doppelganger“ demaskavimo priešakyje ir pirmą kartą atkreipė į ją dėmesį 2022 m. Bendrovė teigė, kad nuo to laiko ištyrė, sutrikdė ir užblokavo dešimtis tūkstančių tinklo išteklių.
Kompanijos „Fcebook“ ir „Instagram“ savininkė sako, kad ir toliau budriai stebi tinklą, ir kartu tvirtina, kad „Doppelganger“ sunkiai sekėsi sėkmingai kurti organinę auditoriją proputiniškoms netikroms naujienoms.
Europos Komisijos pirmininkas sakė, kad „Meta“ platformos „Facebook“ ir „Instagram“ galėjo pažeisti Skaitmeninių paslaugų aktą (SSA) – svarbų 2022 m. priimtą teisės aktą, kuriuo ES suteikiami įgaliojimai reguliuoti socialines platformas.
Įstatymas leidžia EK prireikus skirti dideles baudas pažeidimą padariusioms bendrovėms – iki šešių procentų bendrovės pasaulinės metinės apyvartos, o tai gali pakeisti socialinių bendrovių veiklos principus.
„Meta“ pareiškime teigė: „Turime nusistovėjusį rizikos nustatymo ir mažinimo mūsų platformose procesą. Tikimės toliau bendradarbiauti su Europos Komisija ir pateikti jai daugiau informacijos apie šį darbą.“
EK tyrimas apims „Meta“ politiką ir praktiką, susijusią su apgaulinga reklama ir politiniu turiniu jos paslaugose“. Jame taip pat nagrinėjamas „veiksmingos trečiosios šalies realiuoju laiku teikiamos pilietinio diskurso ir rinkimų stebėsenos priemonės nebuvimas prieš Europos Parlamento rinkimus“.
Pastarasis teiginys susijęs su tuo, kad „Meta“ panaikino savo įrankį „CrowdTangle“, kurį tyrėjai ir faktų tikrintojai daugelį metų naudojo siekdami ištirti, kaip turinys plinta socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“.
„Meta“ kelia grėsmę pasauliniams rinkimams
Praėjusį mėnesį kelios dešimtys grupių pasirašė atvirą laišką, kuriame teigiama, kad planuojamas „Meta“ išjungimas per svarbius 2024 m. pasaulinius rinkimus kelia „tiesioginę grėsmę“ pasauliniam rinkimų sąžiningumui.
„Meta“ sakė, kad „CrowdTangle“ pateikia tik dalį viešai prieinamų duomenų ir kad ji nėra visavertė rinkimų stebėjimo priemonė. Kompanija teigia, kad savo platformoje kuria naujas priemones, kad mokslininkams ir kitoms išorės šalims galėtų teikti išsamesnius duomenis.
Jos teigimu, „Meta“ šiuo metu įtraukia pagrindinius trečiųjų šalių faktus tikrinančius partnerius, kurie padės nustatyti dezinformaciją.
Tačiau birželio mėnesį Europoje vyks rinkimai, o lapkritį – itin svarbūs rinkimai JAV, todėl „Meta“ turėtų paspartinti naujosios API kūrimą, jei nori, kad įrankiai veiktų svarbiausiu metu.
EK davė „Meta“ penkias darbo dienas atsakyti į jai susirūpinimą keliančius klausimus ir tik tada svarstė galimybę toliau spręsti šį klausimą.
„Ši Komisija sukūrė priemones, skirtas apsaugoti Europos piliečius nuo trečiųjų šalių tikslinės dezinformacijos ir manipuliavimo“, – rašė EK pirmininkė L. von der Leyen. „Jei įtariame, kad pažeidžiamos taisyklės, imamės veiksmų.“
