Kinija Mėnulyje aptiko aktyvių ugnikalnių požymių

Peržiūrėdami Kinijos mėnuleigio „Chang’e 5“ Mėnulio mėginių grąžinimo misijos metu surinktus mėginius, mokslininkai padarė įdomų atradimą.

Mažyčiai stiklo rutuliukai, kuriuos 2020 m. pabaigoje atgabeno nusileidimo aparatas, leidžia manyti, kad Mėnulis šiandien vis dar gali būti aktyvus vulkanas, o paskutinis išsiveržimas įvyko maždaug prieš 123 mln. metų.

Nors tai skamba kaip daug, tačiau tai tėra vos vienas Mėnulio geologinės istorijos tarpsnis, be to, įvykęs kur kas seniau, nei manyta anksčiau, todėl gali pakeisti dabartinį mokslininkų supratimą apie Mėnulio evoliuciją.

Šie atradimai taip pat gali padėti suprasti, kaip mažos planetos ir mėnuliai gali išlikti vulkaniškai aktyvūs daugelį milijonų metų.

Ką parodė NASA stebėjimai

2014 m. NASA „Lunar Reconnaissance Orbiter“ atlikti stebėjimai parodė, kad Mėnulio vulkaninis aktyvumas galėjo palaipsniui sulėtėti. Išskirtinės uolienų sankaupos leido mokslininkams spėti, kad Mėnulis galėjo būti vulkaniškai aktyvus mažiau nei prieš 100 mln. metų, maždaug tuo metu, kai po Žemę klajojo dinozaurai.

Tačiau Kinijos „Chang’e 5“ mėginiai, kurie yra pirmieji Mėnulio mėginiai, grąžinti nuo 1970-ųjų, yra pirmieji fiziniai įrodymai apie neseniai įvykusį ir galbūt tebevykstantį Mėnulio vulkanizmą.

Mokslininkų įžvalgos

Mokslininkai mano, kad tik trys iš 3 000 mėginiuose rastų stiklo rutuliukų susidarė išsiveržus ugnikalniui. Likusieji, jų manymu, greičiausiai susidarė dėl asteroido smūgio.

Stebinantys atradimai prieštarauja egzistuojančioms teorijoms, kad dinozaurų laikais Mėnulis jau buvo atvėsęs tiek, kad šie karoliukai nebegalėjo susiformuoti.

„Šie trys stikliniai rutuliukai yra pirmieji fiziniai įrodymai, kad Mėnulyje anomaliai neseniai vyko vulkaninė veikla“, – rašė Lankasterio universiteto profesorius Lionelis Vilsonas, kuris tyrime nedalyvavo, ir pridūrė, kad „šie atradimai gali paskatinti iš esmės peržiūrėti mūsų supratimą apie tai, kaip Mėnulis vystėsi“.

„Tai turėtų įkvėpti daugybę kitų tyrimų, kuriais būtų bandoma suprasti, kaip tai galėjo nutikti“, – sakė Mėnulio ir planetų instituto vyresnioji mokslininkė Džulija Stopar, kuri taip pat nedalyvavo tyrime.