Šie įpročiai gali sumažinti Alzheimerio riziką beveik 40 proc., rodo tyrimas

Aštuonerius metus trukęs neurologijos mokslininkų tyrimas, paskelbtas medicinos žurnale „Neurology“, parodė, kad žmonės, kurie visą gyvenimą išlieka protiškai aktyvūs, gali turėti beveik 40 proc. mažesnę Alzheimerio ligos riziką. Rezultatai gauti analizuojant beveik 2 tūkst. vyresnio amžiaus žmonių duomenis, vertinant jų intelektinę veiklą nuo vaikystės iki senatvės. Tyrėjai nustatė, kad didesnis protinis aktyvumas siejamas ne tik su mažesne ligos tikimybe, bet ir su vėlesniu jos pasireiškimu.

Aktyvi protinė veikla viso gyvenimo metu

Atliktame tyrime mokslininkai įvertino 1 939 žmonių įsitraukimą į įvairias intelektines veiklas skirtingais gyvenimo etapais – nuo vaikystės iki vėlyvo amžiaus. Buvo analizuojama, ar dalyviai skaitė, rašė, domėjosi naujomis žiniomis, lankėsi kultūrinėse veiklose ar užsiėmė kita protine veikla.

Pasak mokslininkų, lyginant skirtingas grupes paaiškėjo aiškus skirtumas. Tarp žmonių, turėjusių didžiausią protinį aktyvumą viso gyvenimo metu, Alzheimerio liga išsivystė 21 proc. dalyvių. Tuo tarpu mažiausio aktyvumo grupėje ši dalis siekė 34 proc.

Įvertinus kitus veiksnius, tokius kaip amžius, lytis ar išsilavinimas, nustatyta, kad didžiausias protinis aktyvumas buvo susijęs su net 38 proc. mažesne Alzheimerio ligos rizika ir 36 proc. mažesne lengvų pažinimo sutrikimų rizika.

Tyrėjų teigimu, svarbus šio tyrimo aspektas – ne tik mažesnė rizika, bet ir ligos pradžios „atidėjimas“. Tyrimo autoriai nustatė, kad didesnis protinis aktyvumas lengvus pažinimo sutrikimus gali atitolinti maždaug 7 metais, o Alzheimerio ligos pradžią – apie 5 metus.

Kuo šis tyrimas išsiskiria

Nors ryšys tarp protinės veiklos ir smegenų sveikatos buvo nagrinėjamas ir anksčiau, šis tyrimas išsiskiria tuo, kad vertino visą žmogaus gyvenimą, o ne tik vieną jo etapą. Mokslininkai analizavo ne tik vyresnio amžiaus žmonių įpročius, bet ir jų aplinką bei veiklas vaikystėje ir suaugus.

Buvo atsižvelgta į tokius veiksnius kaip knygų prieinamumas namuose, skaitymo įpročiai, užsienio kalbų mokymasis ar lankymasis bibliotekose. Tai leido įvertinti vadinamąjį „kognityvinį praturtinimą“ (angl. Cognitive Enrichment) – visų gyvenimo etapų metu smegenis stimuliuojančių veiklų visumą.

Mokslininkai aiškina, kad vienas svarbiausių šio tyrimo akcentų yra tai, kad reikšmę turi ne tik veikla vyresniame amžiuje, bet ir ankstyvoji aplinka. Rezultatai rodo, kad intelektinė veikla ir mokymosi galimybės dar vaikystėje gali turėti ilgalaikį poveikį smegenų sveikatai.

Tai reiškia, kad įpročiai, formuojami per visą gyvenimą – nuo pirmųjų skaitymo patirčių iki aktyvaus domėjimosi pasauliu senatvėje, gali prisidėti prie mažesnės pažinimo sutrikimų rizikos.

Ryšys, bet ne tiesioginė priežastis

Tyrėjai pabrėžia, kad jų rezultatai rodo stiprų ryšį tarp protinio aktyvumo ir mažesnės Alzheimerio rizikos, tačiau neįrodo tiesioginės priežasties. Kitaip tariant, negalima teigti, kad vien šie įpročiai apsaugo nuo ligos.

Vis dėlto ne viename tyrime manoma, kad nuolatinė protinė veikla gali stiprinti kognityvinį rezervą – smegenų gebėjimą ilgiau kompensuoti su amžiumi susijusius pokyčius ir ligos procesus.

Ką kiekvienas gali pritaikyti kasdienybėje

Nors tyrimas neįrodo tiesioginės apsaugos, jo išvados rodo aiškią kryptį: nuoseklus protinis aktyvumas gali būti svarbus veiksnys siekiant išlaikyti smegenų sveikatą.

Tokie paprasti įpročiai kaip skaitymas, rašymas, naujų dalykų mokymasis ar net stalo žaidimai gali būti dalis jūsų ilgalaikės strategijos, padedančios sumažinti Alzheimerio ligos riziką arba bent jau atitolinti jos pradžią.

Nors šis tyrimas daugiausia dėmesio skiria prevencijai ir gyvenimo būdui, mokslininkai vis aktyviau ieško ir būdų, kaip ligą diagnozuoti ar net gydyti.

Pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau tyrimų, rodančių, kad Alzheimerio liga gali būti ne tik sulėtinama, bet ir potencialiai paveikiama kitais būdais. Pavyzdžiui, naujausi eksperimentai su gyvūnų modeliais parodė, kad tam tikrais atvejais gali būti atkuriamos net ir jau pažeistos smegenų funkcijos.

Kita svarbi kryptis – ankstyva diagnostika. Mokslininkai vis dažniau pasitelkia dirbtinį intelektą, kuris gali analizuoti kalbos ar pažinimo duomenis ir prognozuoti ligos progresavimą. Viename tyrime tokie modeliai pasiekė įspūdingą tikslumą.

Plačiau apie tai: Dirbtinis intelektas 78,5 proc. tikslumu prognozuoja Alzheimerio ligos progresavimą