„ChatGPT“ padėjo sukurti pažangų vėžio gydymą – paskatino šuns liga

Aštuonerių metų Stafordšyro terjero ir šarpėjaus mišrūnės Rosie kova su agresyviu vėžiu netikėtai tapo proveržio medicinoje pradžia, ir prie to prisidėjo „ChatGPT“. Po to, kai įprastas gydymas nedavė laukto rezultato, jai buvo pritaikyta individualizuota mRNR vakcina, padėjusi perpus sumažinti auglį. Šis atvejis sudomino mokslininkus ir paskatino naujas diskusijas apie tokio gydymo potencialą ir žmonėms, kovojantiems su vėžiu.

„ChatGPT“ atvėrė kelią proveržiui

Susidūręs su mylimos augintinės Rosie liga, jos šeimininkas, Sidnėjaus technologijų verslininkas Paulas Conynghamas, pirmiausia kreipėsi į pokalbių robotą „ChatGPT“, ieškodamas galimų vėžio gydymo būdų. Vėliau jis pasitelkė šį dirbtinio intelekto (DI) įrankį, kad išanalizuotų gigabaitus genetinių duomenų ir parengtų individualios mRNR vakcinos koncepciją.

Tuomet verslininkas į projektą įtraukė Australijos mokslininkus: vakcina buvo pagaminta Naujojo Pietų Velso universiteto (UNSW) laboratorijose, o eksperimentinį gydymą galėjo skirti tik vienas veterinarijos tyrėjas, turintis tam reikalingą etikos leidimą. Neįprastas prašymas sudomino ir UNSW Ramaciotti genomikos centrą – P. Conynghamas paprašė ištirti Rosie DNR po to, kai „ChatGPT“ pasiūlė galimą imunoterapijos kryptį.

UNSW Ramaciotti genomikos centro direktorius, docentas Martinas Smithas teigė, kad nors centras kartais sulaukia neįprastų užklausų, ši išsiskyrė. Pasak jo, DNR sekoskaita leidžia tiksliai „žemėlapyje“ matyti auglį ir nustatyti mutacijas, kurios skatina vėžio vystymąsi.

Kai universitetas už maždaug 3 tūkst. JAV dolerių atliko Rosie genomo sekoskaitą, P. Conynghamas – DI ekspertas, elektros ir kompiuterių inžinierius, vienas „Core Intelligence Technologies“ įkūrėjų ir buvęs Australijos Duomenų mokslo ir dirbtinio intelekto asociacijos direktorius – iš karto ėmėsi tolesnių tyrimų.

Genominiai duomenys – į galimą vėžio terapiją

Tyrėjai palygino sveiką Rosie kraujo DNR su auglio DNR, siekdami nustatyti mutacijas, skatinančias vėžį. P. Conynghamas šį procesą palygino su dviejų automobilių variklių – visiškai naujo ir nuvažiavusio beveik 300 tūkst. kilometrų – lyginimu: taip galima tiksliai pamatyti, kur atsirado pažeidimai. Nustačius mutacijas, duomenys buvo analizuojami įvairiais metodais, o algoritmai padėjo nustatyti galimus vaistus, galinčius veikti ligą.

Iš pradžių P. Conynghamas rado vienos farmacijos bendrovės imunoterapijos preparatą, tačiau gamintojas atsisakė jį suteikti vadinamuoju „užuojautos naudojimo“ pagrindu. Tuomet, kalbantis su docentu M. Smithu, buvo pasiūlyta svarstyti mRNR vakcinų galimybę.

Genomikos komanda kreipėsi į Naujojo Pietų Velso universiteto (UNSW) RNR instituto direktorių Pallą Thordarsoną. Islandų kilmės nanomedicinos ekspertas, remdamasis P. Conynghamo pateiktais duomenimis – sutrauktais į trumpą formulę – sukūrė Rosie pritaikytą individualią mRNR vakciną.

Pasak P. Thordarsono, tai pirmas atvejis, kai šuniui sukurta individualizuota vėžio vakcina. Jo teigimu, Rosie istorija rodo, kad mRNR technologija gali leisti greitai kurti individualizuotus gydymo sprendimus ir ateityje turėti potencialo gydant vėžį žmonėms.