Mokslininkai nustatė elgesio požymius, kurie gali padėti prognozuoti organizmo gyvenimo trukmę

Kovo 12 d. Stanfordo universiteto mokslininkų paskelbtas tyrimas rodo, kad tam tikri elgesio požymiai gali padėti numatyti organizmo gyvenimo trukmę dar prieš pasireiškiant akivaizdiems senėjimo požymiams. Analizuodami trumpaamžės Afrikos žydrosios kilifijos žuvies kasdienį aktyvumą, tyrėjai nustatė, kad net vienos dienos elgesio modeliai gali būti susiję su likusia gyvenimo trukme. Mokslininkai teigia, kad tokios įžvalgos ateityje galėtų padėti geriau suprasti ir žmonių senėjimo procesus bei anksčiau pastebėti sveikatos pokyčius.

Viena diena gali atskleisti visą gyvenimą

Mokslo žurnale „Science“ publikuotame tyrime mokslininkai išanalizavę vieną iš afrikinių žuvų tipų nustatė, kad net vienos dienos elgesio duomenys gali suteikti vertingos informacijos apie organizmo biologinį amžių. Analizuodami judėjimą, aktyvumą ir reakcijas į aplinką, mokslininkai nustatė tam tikrus modelius, kurie buvo susiję su ilgesniu arba trumpesniu gyvenimu.

Pasak tyrėjų, tokie elgesio modeliai gali būti ankstyvas biologinių procesų, susijusių su senėjimu, indikatorius.

Kaip buvo atliekamas tyrimas

Mokslininkai sukūrė specialią automatizuotą stebėjimo sistemą, leidusią nuolat sekti žuvų elgesį viso jų gyvenimo metu. Kiekviena žuvis gyveno atskirame akvariume, o kameros fiksavo jų judėjimą visą parą nuo jaunystės iki mirties.

Surinkti duomenys sudarė itin didelį informacijos kiekį – milijardus vaizdo kadrų, kuriuos tyrėjai analizavo naudodami kompiuterinę viziją ir mašininio mokymosi metodus. Tai leido tiksliai įvertinti skirtingus elgesio parametrus. Tyrėjai iš jų sukūrė „elgesio laikrodį“ – algoritmą, kuris pagal visai paprastus elgesio požymius: judėjimo ir aktyvumo modelius, gali įvertinti organizmo biologinį amžių ir jo senėjimo tempą.

Pasak tyrėjų, ilgiau gyvenusios žuvys paprastai buvo aktyvesnės ir judėjo greičiau, o trumpiau gyvenusios dažniau ilsėjosi dienos metu ir turėjo labiau sutrikusius aktyvumo ritmus.

TAIP PAT SKAITYKITE: Paaiškėjo, kad žmogaus kūnas sensta netolygiai – du gyvenimo etapai išsiskiria labiausiai

Afrikos žydroji kilifija yra viena iš dažniausiai senėjimo tyrimuose naudojamų organizmų. Šios žuvys gyvena vos kelis mėnesius, todėl leidžia mokslininkams palyginti greitai stebėti visą gyvenimo ciklą – nuo gimimo iki senėjimo.

Dar viena priežastis – jų biologija ir genetika tam tikrais aspektais primena kitus stuburinius gyvūnus, todėl šie tyrimai gali padėti geriau suprasti bendrus senėjimo procesus ir kituose organizmuose, įskaitant žmones.

Ką tai gali reikšti žmonėms

Nors tyrimas buvo atliktas su žuvimis, mokslininkai mano, kad panašūs principai gali būti svarbūs ir žmonėms. Elgesys dažnai atspindi daugelio organizmo sistemų – smegenų, nervų sistemos ir metabolizmo – būklę, todėl jo pokyčiai gali tapti ankstyvu sveikatos rodikliu.

Ateityje tokios technologijos galėtų būti pritaikytos ir žmonėms, pavyzdžiui, analizuojant kasdienį aktyvumą, judėjimą ar miego modelius, kuriuos fiksuoja išmanieji laikrodžiai ir kiti dėvimi įrenginiai. O tam, kad suprasti, kur žmogus yra savo biologinio senėjimo procese, nereikėtų invazinių priemonių.