Paieska per ChatGPT ar Google Stai ka sako mokslas
„ChatGPT“ prieš „Google“: kurią paieškos sistemą naudoti? Štai ką sako mokslas
TRUMPAI
- • Tyrimai rodo, kad informacijos gavimas per „ChatGPT“ gali sumažinti gilias žinias, lyginant su tradicine „Google“ paieška.
- • Eksperimentuose dalyviai, naudoję DI, rašė trumpesnius, mažiau informatyvius ir bendresnius tekstus nei tie, kurie patys ieškojo informacijos.
- • Mokslininkai rekomenduoja DI naudoti strategiškai, nes jis gali būti naudingas, bet taip pat ir silpninti kritinį mąstymą.
Neseniai pokalbių robotas „ChatGPT“ paminėjo simbolišką trejų metų sukaktį. Sprendimas į pasaulį atnešęs technologinį šuolį pakeitė kasdienybę ir tai, kaip šiandien galime ieškoti informacijos. Ir nors paieška per „Google“ šiame kontekste tampa „senamadiška“, mokslininkai tikina, kad nuo to nusigręžti nevertėtų.
Žinias įsisąmoniname skirtingai
„ChatGPT“ informacijos paieškai yra patrauklus sprendimas – užduokite klausimą ir iš karto gaukite pakankamai tikslų atsakymą. Nereikia jokių pastangų ir papildomų žingsnių.
Visgi mokslininkai atskleidžia, kad toks lengvumas turi savo kainą. Eksperimentinio tyrimo rezultatai atskleidžia, kad kai žmonės pasikliauja šiais dirbtinio intelekto modeliais, kad apibendrintų informaciją tam tikra tema, jie linkę įgyti menkesnių žinių, kai šį įgūdį lyginame su mokymusi ir informacijos gavimu per standartinę „Google“ paiešką.
Bandymas eksperimentinis, bet reikšmingas
Atlikta analizė yra pagrįsta septyniais tyrimais, kuriuose dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. dalyvių. Daugumoje tyrimų pasitelkta ta pati logika – dalyvių paprašyta sužinoti apie temą atsitiktinai juos suskirstant į grupes, kurių viena ieškojo per „ChatGPT“, o kita – „Google“. Paskui jie tą temą turėjo aprašyti draugui, remiantis tuo, ką sužinojo. Paieškos procese nebuvo jokių apribojimų.
Rezultatai atskleidžia, kad žmonės, kurie naudojo pokalbių robotą, manė, kad sužinojo mažiau, skyrė nedaug pastangų rašant savo patarimus ir galiausiai parašė trumpesnius, menkiau faktinius ir bendresnio pobūdžio tekstus.
Tuo tarpu nepriklausomų skaitytojų grupė, kuri nežinojo kuria priemone informacija surasta, sistemingai pastaruosius priskyrė mažiau informatyviai, naudingai ir ateityje pritaikomai informacijai.
Aiškina priežastis
Pasak mokslininkų, tai neišvengiamai susiję su tuo, kad vienas svarbiausių įgūdžių ugdymo principų yra tai, kad žmonės geriausiai mokosi, kai aktyviai įsitraukia į medžiagą, kurios bando išmokti.
Tuo tarpu ir „Google“, kitaip nei dirbtinis intelektas, verčia naršyti po įvairias svetaines, rinkti informaciją ir ją savarankiškai interpretuoti.
Tyrėjai sako, kad išvadomis nenorima pasakyti, kad „ChatGPT“ reikėtų vengti. Jie pataria, kad šiuos įrankius reikia tinkamai įvertinti ir tapti protingesniais vartotojais – numatyti kur strategiškai jie yra naudingi, o kur gali kelti grėsmę.
Dirbtinis intelektas šioje srityje vis dar vertinamas prieštaringai. Mokslininkai teigia, kad šios sistemos vis dar gali pateikti neteisingą informaciją, o ir žmonėms jie nėra naudingi, nes silpnina kritinį mąstymą.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Svarbus pokytis: pašto paslaugą šalyje galės teikti ne tik Lietuvos paštas
2„JPMorgan“ vadovas: Dirbtinis intelektas naikins darbo vietas, tačiau turintys šiuos įgūdžius išliks
3Rusija platina netikrus vaizdo įrašus, vaizduojančius pasiduodančias Ukrainos pajėgas
4Seimas patvirtino rekordinį gynybos biudžetą: 2026 metais gynybai – 4,79 mlrd. eurų
55 mokslininkai, kurie dingo be žinios po savo išradimų: tikros istorijos
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.