Mokslininkai nustatė, kokia evoliucinė sąmoningumo „paskirtis“
TRUMPAI
- • Sąmonė gali atsirasti skirtingose smegenų struktūrose, bet atlikti tas pačias funkcijas.
- • Paukščiai turi jutiminį sąmoningumą, savimonę ir lanksčias smegenų struktūras.
- • Kai kurie paukščiai, pavyzdžiui, krankliai, atpažįsta save veidrodyje.
Bochumo Rūro universiteto (Vokietija) mokslininkai analizavo vieną seniausių mokslo klausimų – iš kur kilo sąmonė ir kodėl ji taip skirtingai pasireiškia įvairiose rūšyse. Naujame tyrime, lygindami žmonių ir paukščių mąstymo mechanizmus, jie atskleidė netikėtą išvadą: sąmoningumas gali atsirasti iš visiškai skirtingų nervinių „architektūrų“, tačiau galiausiai atlikti tas pačias funkcijas.
Ką iš tikrųjų suvokia paukščiai
Per pastaruosius du dešimtmečius sąmonės tyrimai šovė į priekį, tačiau vienas pamatinis klausimas vis dar kelia galvosūkį: kodėl ji išsivystė tik kai kuriose rūšyse, o kitose – niekada neatsirado?
Ieškodami atsakymo, mokslininkai bando suprasti, kas skiria rūšis, gebančias sąmoningai suvokti aplinką – kaip žmonės – nuo tų, kurių pasaulį valdo tik automatiniai biologiniai procesai, pavyzdžiui, augalų.
Naujas Bochumo Rūro universiteto tyrimas prideda svarbią dėlionės dalį, parodydamas, kad evoliucija gali sukurti panašius sąmonės „rezultatus“, net jei smegenų architektūros kardinaliai skiriasi.
Tyrėjų teigimu, paukščiai gali turėti esminių sąmoningo patyrimo formų. Jie išskiria tris sritis, kuriose paukščiai stulbinamai priartėja prie žinduolių – jutiminį sąmoningumą, smegenų veiklos neurobiologinius pagrindus ir tam tikras savimonės apraiškas.
Kaip paukščiai priartėja prie sąmonės ribos
Jutiminiai tyrimai rodo, kad paukščiai ne tik automatiškai apdoroja dirgiklius, bet ir subjektyviai juos patiria: balandžiai, gavę dviprasmiškus vizualinius dirgiklius, perjungia skirtingas jų interpretacijas taip pat, kaip žmonės, o varnų smegenyse užfiksuoti signalai atspindi ne patį stimulą, bet vidinį jo suvokimą.
Nepaisant labai skirtingos smegenų sandaros, paukščiai taip pat turi sąmonei būdingų neurobiologinių bruožų – jų aukštesnio lygio smegenų struktūra, laikoma funkciniu prefrontalinės žievės atitikmeniu, pasižymi itin tankiais ryšiais ir leidžia lanksčiai integruoti informaciją, atitinkant daugumą sąmonės teorijų kriterijų.
Naujesni eksperimentai rodo ir įvairias savimonės formas: kai kurios kranklių rūšys įveikia veidrodžio testą, o balandžiai bei vištos atskiria save veidrodyje nuo kito paukščio ir reaguoja pagal kontekstą – tai situacinės, bazinės savimonės požymiai.
Šie duomenys leidžia manyti, kad sąmonė gali būti senesnis ir labiau paplitęs evoliucinis reiškinys, nei manyta, o paukščiai įrodo, kad sudėtingas sąmoningumas gali susiformuoti ir be žinduoliams būdingos smegenų žievės.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Svarbus pokytis: pašto paslaugą šalyje galės teikti ne tik Lietuvos paštas
2„JPMorgan“ vadovas: Dirbtinis intelektas naikins darbo vietas, tačiau turintys šiuos įgūdžius išliks
3Rusija platina netikrus vaizdo įrašus, vaizduojančius pasiduodančias Ukrainos pajėgas
4Seimas patvirtino rekordinį gynybos biudžetą: 2026 metais gynybai – 4,79 mlrd. eurų
55 mokslininkai, kurie dingo be žinios po savo išradimų: tikros istorijos
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.