7 gluminančios kosmoso paslaptys – ar jas įminsime?

Kosmosas – kupinas paslapčių. Kuo daugiau apie jį sužinome, tuo daugiau klausimų kyla. Nors mokslas nuolat žengia į priekį, kai kurios mįslės lieka neįmintos dešimtmečiais. Štai septynios įdomiausios Visatos paslaptys, kurias mokslininkai vis dar bando išspręsti.

Hablo įtampa

Visata plečiasi, tačiau mokslininkai nesutaria, kokiu greičiu. 

Du pagrindiniai matavimo būdai – remiantis Visatos reliktais („standartinėmis liniuotėmis“) ir žinomų objektų šviesumu („standartinėmis žvakėmis“) – duoda skirtingus rezultatus: apie 67 km/s megaparsekui ir apie 73 km/s megaparsekui.

Šis neatitikimas vadinamas Hablo įtampa ir kelia daug klausimų jau ne vienerius metus. Kad tai būtų paprasta matavimo klaida – mažai tikėtina. Tačiau kas šį neatitikimą išspręs, tikriausiai pelnys Nobelio premiją. 

Greitieji radijo žybsniai

Pirmasis greitasis radijo žybsnis (FRB) aptiktas 2007 m. – vos per kelias milisekundes jis išspinduliavo tiek energijos, kiek 500 mln. Saulių. 

Nuo tada užfiksuota tūkstančiai tokių signalų, dauguma jų pasirodo tik kartą, o retas kartojasi net su paslaptingu ritmu.

Dauguma FRB ateina iš kitų galaktikų, tačiau vienas buvo užfiksuotas mūsų Paukščių Take. Jį sukėlė magnetaras – ypatingai tanki neutroninė žvaigždė su stipriu magnetiniu lauku. 

Manoma, kad magnetarai yra pagrindinis FRB šaltinis, bet klausimų lieka daug: ar jie vieninteliai? Kodėl kai kurie žybsniai pasikartoja, o kiti ne? Tyrimai tęsiami, o atsakymai dar laukia.

Tamsioji materija

Praėjusį šimtmetį mokslininkai suprato, kad matoma materija – žvaigždės, planetos, galaktikos – negali paaiškinti Visatos elgesio. Galaktikos suktųsi lėčiau, o galaktikų spiečiai išsisklaidytų, jei būtų tik įprasta materija.

Reikia kažko, kas sukuria apie penkis kartus stipresnę gravitaciją – tai vadinama tamsiąja materija. Jos negalime tiesiogiai matyti, ji veikia tik per gravitaciją.

Tamsiąją materiją pirmą kartą pasiūlė astronomas Fritzas Zwicky 1933 metais, tačiau iki šiol nežinome, kas ji tiksliai yra. Norint atsakyti, greičiausiai reikės naujų stebėjimo technologijų proveržio.

GRB 250702B

2025 metų liepą aptiktas GRB 250702B – vienas galingiausių gama spindulių žybsnių mūsų Visatoje. 

Gama spinduliai – aukščiausios energijos šviesa, dažnai susidarantys, kai masyvi žvaigždė žlunga į juodąją skylę arba susiduria neutroninės žvaigždės.

Dauguma tokių žybsnių trunka tik kelias minutes, o vienas 2011 m. truko kelias valandas. Tačiau GRB 250702B tęsėsi visą parą su keliais protrūkiais.

Mokslininkai tiria, iš kokios galaktikos kilo šis įvykis ir kas jį sukėlė. Tikimasi greitai sužinoti daugiau.

Haogo objektas

Visatoje yra trilijonai galaktikų, bet Hoago objektas yra tikras keistuolis. 

Maždaug už 600 mln. šviesmečių jis turi tobulai simetrišką žiedą iš jaunų, mėlynų žvaigždžių, aplink geltoną senų žvaigždžių branduolį, o tarp jų – didžiulę tuštumą, lyg taikinio centro ir žiedo atstumo.

Kaip ši neįprasta struktūra susiformavo – dar nežinoma. Viena teorija teigia, kad kita galaktika praskriejo pro vidurį, bet tokiu atveju forma būtų chaotiška. Kita – gal vidurys „išnyko“ dėl nestabilumo, bet ir tai neįtikina.

Galbūt šios paslapties niekada nesužinosime – bet tai ir daro Visatą tokia įdomią.

Devintoji planeta

Kai kurie astronomai mano, kad už Plutono orbitos gali slypėti paslėpta Devintoji planeta. 

Šioje Saulės sistemos dalyje skrieja daug mažų ledinių kūnų, kurių orbitos atrodo sutelktos tarsi juos trauktų didelė, nematoma planeta.

Skaičiavimai rodo, kad ji galėtų būti apie penkis kartus masyvesnė už Žemę ir suktųsi aplink Saulę per maždaug 5000 metų. Tačiau kol kas Devintosios planetos niekas nerado – paieškos tęsiamos.

Gali būti, kad jos nėra, o orbitų sutelktumas – tiesiog stebėjimo klaida. Tik tolimesni tyrimai išaiškins tiesą – arba planeta bus aptikta, arba paaiškės, kad tai tik iliuzija.