Nemirtingumo verslas 3 dalykai apie kuriuos nutyli ilgaamziskumo industrija
„Nemirtingumo“ verslas: 3 dalykai, apie kuriuos nutyli ilgaamžiškumo industrija
Ar įmanoma „nulaužti“ senėjimą – ir ar verta tai daryti? Silicio slėnio milijardieriai jau investuoja milijonus į technologijas, kurios žada ne tik ilgesnį, bet galbūt ir amžiną gyvenimą. Tuo metu socialiniai tinklai pilni patarimų, kaip „atjauninti“ biologinį amžių – nuo peptidų ir grybų papildų iki ledo vonių ar raudonos šviesos terapijos. Ekspertai įspėja: daugelis šių metodų neturi mokslinio pagrindo ir gali nukreipti dėmesį nuo tikrai veiksmingų sveikatos priemonių.
Štai 3 pagrindiniai dalykai, apie kuriuos dažnai nutyli ilgaamžiškumo industrija:
1. Niekas negyvena amžinai
Ilgaamžiškumo industrija mus skatina išvengti senėjimo, tačiau pati gamta tokiam scenarijui nepritaria. Evoliucija skatina savybes, kurios padeda daugintis, o ne gyventi amžinai. Ir senovės pasakojimai, ir šiuolaikiniai bandymai primena – amžinas gyvenimas nėra nei dovana, nei duotybė.
Nepaisant to, dabar milijardai investuojami į procedūras ir produktus, kurių poveikis dažnai nėra moksliškai įrodytas.
Kai kurie, kaip verslininkas Bryanas Johnsonas, išleidžia milijonus eksperimentuodami su savimi. Jis laikosi kraštutinių režimų, leidžiasi sūnaus kraujo plazmą, tikėdamasis sustabdyti laiką. Mokslas kol kas tam nepritaria.
2. Pelnas svarbiau už įrodymus
Dar kitas pavyzdys – viso kūno magnetinio rezonanso tomografija (MRT), reklamuojama kaip būdas anksti aptikti vėžį. Skamba įtikinamai, bet tyrimai rodo, kad sveikiems žmonėms tokie skenavimai dažnai neduoda jokios naudos ir netgi sukelia daugiau problemų: netikėti radiniai (kurie dažnai net nėra pavojingi), papildomi tyrimai, išlaidos ir stresas.
Nors sveikatingumo ir ilgaamžiškumo industrija save pristato kaip alternatyvą tradicinei medicinai, realybėje ji vis tiek remiasi ta pačia sistema – ligoninėmis, gydytojais, laboratorijomis. Ir galiausiai tai kainuoja ne tik žmogui, bet ir visai sveikatos apsaugos sistemai. Naudos visuomenei iš to – neretai dar mažiau nei iš paprastų, patikrintų metodų.
3. Daugiau tyrimų nelygu geresnė sveikata
Nors profilaktiniai tyrimai skamba viliojančiai, ekspertai įspėja: daugiau tyrimų nebūtinai reiškia geresnius rezultatus. Kuo daugiau ieškai – tuo daugiau randi, bet ne viskas, kas randama, yra svarbu.
Dažnai nustatomos nežymios ar nereikšmingos būklės, kurios niekada nepakenktų sveikatai. Tai vadinama perdiagnozavimu – kai žmogus tampa pacientu be realios ligos. Tokie radiniai gali lemti papildomus tyrimus, stresą ir net gydymą, kurio iš tiesų nereikėjo.
Ilgaamžiškumas nėra tas pats, kas prevencija
Ilgaamžiškumo industrija mėgsta prisistatyti kaip prevencinės medicinos dalis – esą ji padeda užkirsti kelią ligoms dar prieš joms prasidedant. Tačiau tai – ne tas pats, ką siūlo įrodymais pagrįsta medicina. Tikroji prevencija – tai skiepai, ankstyva vėžio patikra ar pagalba metant rūkyti.
Daugelis ilgaamžiškumo industrijos siūlomų tyrimų ir procedūrų neturi aiškios naudos sveikiems žmonėms, tačiau kainuoja brangiai, švaisto resursus ir dažnai išprovokuoja papildomų, nebūtinų tyrimų grandinę.
Kodėl tai svarbu?
Kai senėjimas pradedamas laikyti liga, o ne natūralia gyvenimo dalimi, atsiranda rizika, kad amžius taps verslo taikiniu.
Ilgaamžiškumo industrija skatina požiūrį, kad viską reikia taisyti, kontroliuoti ar atjauninti – net kai tai nebūtina.
Toks požiūris ne tik stiprina amžiaus diskriminaciją, bet ir atitraukia dėmesį nuo svarbiausių dalykų: stiprios visuomenės sveikatos sistemos, prieinamos medicinos ir kasdienės rutinos, kuri iš tiesų veikia – fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, gero miego ir artimų santykių.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Mokslininkai atrado būdą sustabdyti gausų kraujavimą per vieną sekundę
2Galingiausios pasaulio kariuomenės 2025-aisiais: kokią vietą užima Lietuva?
3Perspėjimas Europai: „Kinija jau laimėjo elektromobilių lenktynes“, delsimas didina kainas vairuotojams
4Elektromobilių skaičius Lietuvoje auga „kaip ant mielių“: per penkerius metus išaugo 20 kartų
5Davoso forume dėmesys dirbtiniam intelektui: technologijų pasaulio vadovų įžvalgos
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.