Reta Saulės audra sukeltų tikrą chaosą Žemėje – ar esame tam pasiruošę?

Dar 1859 m. astronomai Saulės paviršiuje stebėjo neįprastas tamsias dėmes. Kiek vėliau mokslininkas, projektuodamas Saulės vaizdą, ekrane išvydo penkias minutes trukusį „baltos šviesos blyksnį“. Jau dabar žinoma, kad tai buvo vainikinės masės išmetimas – karštų dujų pliūpsnis, kurį išskyrė išorinė Saulės atmosfera. Dėl to Žemėje susidarė geomagnetinė audra, žinoma kaip „Karingtono“ įvykis, sukėlęs didžiulį iššūkį technologijoms. O ar šiandien tam pasikartojus, situacija būtų tokia pati?

Paliko žymę istorijoje

„Karingtono“ įvykis to meto aukštųjų technologijų įrangai sukėlė didžiulių nuostolių – telegrafo linijos buvo tiesiogine to žodžio prasme nuniokotos: „telegrafo operatoriai matė, kaip iš jų įrangos skrido kibirkštys, o jų stotys užsiliepsnojo“,– pasakoja kosminių orų prognozuotojas Shawnas Dahlas.

Šis įvykis atnešė ir keletą įspūdingų reginių – sukelta „masinė“ šiaurės pašvaistės banga buvo matoma Pietų Panamoje ir Italijoje.

Ir nors per daugiau nei 165 metus pasaulis nebematė tokio įvykio, prilygstančio „Karingtonui“, mokslininkai puikiai supranta didžiulę Saulės galią ir jos grėsmę nuolatos alsuojančią mūsų planetos atžvilgiu.

Grėsmė ir Žemei

Saulę galima įsivaizduoti kaip didžiulį magnetą su šiaurės ir pietų poliais. Jos magnetinės linijos apsuka Saulę, o nevienodu greičiu besisukant karštos plazmos masės nuolat maišosi, dėl ko magnetinės linijos yra ištempiamos. Galiausiai jos dėl įtampos „sprogsta“.

Dėl to galimi trijų tipų įvykiai – Saulės žybsniai, vainikinės masės išstūmimai ir Saulės radiacijos audros, kurios kelia rimtą grėsmę infrastruktūrai ir net patiems žmonėms Žemėje.

Saulė turi apie 11 metų trukmės magnetinį ciklą, per kurį šiaurės ir pietų magnetiniai poliai periodiškai apsikeičia vietomis. Šis laikotarpis yra lydimas intensyviausios magnetinės veiklos, vadinamos „Saulės maksimumu“, kurios metu tikimybė, kad įvyks koks nors panašus į „Karingtoną“ įvykis, padidėja. „NASA“ duomenimis, šis procesas prasidėjo praėjusių metų spalį ir truks maždaug apie metus, todėl mes vis dar esame aktyviausioje Saulės fazėje.

Mokslininkai teigia, kad mūsų visuomenėje dėl tokio įvykio kiltų masiniai sutrikimai. Elektros tinklai ir palydovai yra ypač pažeidžiami, o dažnai įvairios technologijos yra priklausomos viena nuo kitos, todėl sutrikimai galėtų įvykti nuo sveikatos priežiūros iki finansų sektoriaus.

Kita vertus, ekspertai pripažįsta, kad po tokios galingos magnetinės audros atsigavimas užtruktų – prireiktų ir dešimtmečio bei trilijonų dolerių.

Kokiems sprendimams yra pasiruošta?

Ne vienas tyrėjas pripažįsta, kad didžiausia grėsmė pasaulinei infrastruktūrai ir kyla dėl Saulės, nors ir nežinome ar kada nors tai įvyks – būtina pasiruošti. Deja, pasak jų, pasiruošimas nėra toks stiprus, kaip kad būtų galima tikėtis.

Ekspertai teigia, kad, pavyzdžiui, elektros tinklas, veikiantis maksimaliai, tačiau aptikus Saulės audrą, gali su operatorių pagalba apriboti elektros energijos tiekimą į tinklą. Pasekmes gali pajausti ir astronautai, dirbantys Tarptautinėje kosminėje stotyje, o išeitis yra tik vienintelė – gavus įspėjimus laikinai atidėti ir apriboti jų veiklą.

„NASA“ ir Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija nuolat stebi Saulės aktyvumą ir turi sukūrusi įspėjimo sistemas, kad laiku informuotų tuos, kurie yra pažeidžiami labiausiai.

Tuo tarpu kosmose mokslininkai stebi ir kitas grėsmes: Tiksinti katastrofa: astronomai prognozuoja žvaigždės sprogimą, matomą net dieną