Tiksinti katastrofa: astronomai prognozuoja žvaigždės sprogimą, matomą net dieną

Kosmoso mokslininkai tolimoje galaktikoje, apie 10 000 šviesmečių (94,6 kvadrilijono kilometrų) nuo Žemės, aptiko įdomią žvaigždžių sistemą, pavadintą „V Sagittae“. Ją sudaro dvi žvaigždės: labai tanki baltoji nykštukė ir jos didesnis „dvynys“, įprasto žvaigždės tipo. Atskleidžiama, kad tyrėjai stebi keistus procesus dėl kurių pirmoji žvaigždė laikoma „kanibale“ ir galėtų sukelti didžiulį sprogimą.

Neįprastas reiškinys

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio Sautamptono tyrėjai praneša, kad dvinarėje žvaigždžių sistemoje, baltoji nykštukė „pasisavina“ jos dvynės medžiagą. Dėl šio proceso sistema šviečia neįprastai ryškiai, o abi žvaigždės yra labai arti viena kitos – jos apsisuka aplink bendrą masės centrą vos per 12,3 valandos.

Šis reiškinys rodo, kad dėl greito apsisukimo „V Sagittae“ sistemos žvaigždės traukia vienas kitą artyn, o šis procesas negali tęsti amžinai ir nurodo neišvengiamą katastrofišką jos likimą. Mokslininkai perspėja, kad, kai baltoji nykštukė pasieks kritinę ribą, gali įvykti milžiniškas sprogimas.

Kai kurie ekspertai linkę šį įvykį prilyginti supernovai – didžiausiam kada nors žmonijos matytam sprogimui paskutinėje žvaigždės gyvavimo stadijoje.

Matytųsi ir Žemėje

Atliktas tyrimas įminė šimtmetį mokslininkus gluminusią paslaptį, kai ši buvo atrasta dar 1902 m. Nustatyta ir tai, kad už galybės sunkiai įsivaizduojamų kilometrų esanti sistema yra tokia galinga, kad jos sprogimas galėtų būti matomas ir Žemėje, dienos metu, plika akimi.

Kosminės „žudynės“ užfiksuotos naudojant galingą Europos pietinės observatorijos teleskopą, esantį Čilėje: „Mūsų tyrimas rodo, kad šį ekstremalų ryškumą lemia tai, kad baltoji nykštukė išsiurbia gyvybę iš savo žvaigždės draugės, panaudodama susikaupusią materiją, kad paverstu ją liepsnojančiu gaisru“.

Kartu aptiktas ir žvaigždes supantis dujų žiedas, panašus į milžinišką aureolę – ji atsirado dėl didžiulio energijos kiekio, kurį generuoja „alkana“ žvaigždė, nes ši negali sunaudoti visos šios masės.

Mokslininkai kol kas nesutaria, kada galėtų įvykti šis įspūdingas reiškinys. Prieš galutinį sprogimą tikėtina astronomai stebės „nova“ etapą, kuris bus tik tarpinio sprogimo stotelė. Pasak skirtingų nuomonių, tai gali įvykti ir per kelis metus ir per kelis tūkstančius metų. Tuo tarpu kiti prognozuoja, kad šio reginio galima tikėtis 2083 m. su 16 metų paklaida į vieną ar kitą pusę.

Astronomai prognozuoja ir kitą įspūdingą įvykį – jų teigimu, tikimybė, kad juodoji skylė sprogs per artimiausią dešimtmetį, išaugo iki 90%. Apie tai skaitykite čia.