Ar gyvename simuliacijoje? Mokslininkas teigia turintis būdą tai patikrinti

Daugelis filosofų svarstė, ar gyvename imituotoje visatoje, tačiau pati idėja kol kas primena tik mokslinę fantastiką. Visgi, Portsmuto universiteto mokslininkas yra linkęs tikėti, kad mūsų gyvenimas – tik imituotas scenarijus ir sako, žinantis kaip tą įrodyti.

Gyvename kompiuterinėje simuliacijoje

Dar prieš keletą metų Portsmuto universiteto fizikos docentas Melvinas Vopsonas savo straipsnyje teigė, kad simuliacijos teorija yra teisinga – mūsų visata kartu su galaktikomis, planetomis ir visomis gyvybės formomis yra kruopščiai suprogramuota kompiuterinė simuliacija, o fizikos dėsniai, valdantys mūsų realybę, yra tik algoritmai.

Viename iš savo tyrimų mokslininkas siūlo eksperimentą, galintį įrodyti kompiuterinės simuliacijos egzistavimą. Tam reikia pagrįsti naują fizikos dėsnį, kuris mokslininko vadinamas informacijos teorija bei jį sujungti su infodinamikos idėja.

Siūlo eksperimentą

Pasak jo, informacija turi fizinį egzistavimą ir netgi gali būti penktoji materija šalia kieto, skysto būvio, dujų ir plazmos. Tai reikštų, kad informacija turi fizikinių savybių, įskaitant masę, ir gali turėti svarbių pasekmių ekspertų supratimui apie materiją ir simuliacijos hipotezę.

Norėdamas tai patikrinti, M. Vopsonas siūlo eksperimentą, kuriame patvirtintų, ar elementariosios dalelės turi išmatuojamą masę – bandymo metu elektronai ir jų antidalelės – pozitronai susidurtų ant metalinio lakšto. Susidūrimo metu išspinduliuota energija kartu turėtų išskirti papildomą jos signalą, kuris rodytų, jog informacija buvo „panaikinta“, o tai pamatyti leistų atsiradusios elektromagnetinės spinduliuotės dalelės. Visa tai įrodytų, kad informacija yra realus fizinis elementas.

Kita fiziko idėja yra susijusi su infodinamikos dėsniu, kuriuo siekiama įrodyti, kad pagal termodinamikos antrąjį principą, entropija (netvarka) visada didėja, tačiau informacijos atveju – dėl gravitacijos ji yra linkusi tvarkytis, susispausti ir optimizuotis. Atsižvelgiant į tai mokslininkas teigia, kad ši savybė primena kompiuterių veikimą, o šios dvi teorijos galėtų įrodyti, kad mūsų visata veikia kaip viena milžiniška skaitmeninė sistema.

Nors ši idėja gali būti išties revoliucinė, ne visi mokslininkai sutinka, kad tai yra realu. M. Vopsonas būdą, kaip patikrinti kompiuterinę simuliaciją, pasiūlė dar 2022 m., tačiau iki šiol ji dar nėra išbandyta.

Gana utopiškų mokslininkų atradimų netrūksta. Yra tų, kurie teigia, kad matematika gali įrodyti Dievo egzistavimą, o kiti bando eksperimentuoti, kurdami šviesą „iš nieko“.