Neįtikėtina mokslo pažanga: kompiuteris įgarsino „vidinę“ žmogaus kalbą

Mokslininkai atvers naujas galimybes ir suteiks dar vieną viltį asmenims, sergantiems sunkiu paralyžiumi ar turintiems kitų kalbos sutrikimų. Jų įgyvendintas tyrimas sėkmingai įrodė smegenų ir kompiuterio sąsajos veiksmingumą, kai technologija iššifravo „vidinę“ žmogaus kalbą.

Bendras projektas itin sėkmingas

Tyrimą vykdė Stanfordo universiteto mokslininkai kartu tu tyrimų konsorciumu „Emory BrainGate“, siekiančiu kurti smegenų ir kompiuterio sąsajos (BCI) technologijas, kurios būtų nukreiptos į pagalbą neurologiniams pacientams.

Atliktas eksperimentas su keturiais asmenimis, turinčiais sunkių kalbos ir motorikos sutrikimų, žada proveržį, nes naujausia tokia BCI technologija sugebėjo sėkmingai iššifruoti vidinį žmogaus monologą 74% tikslumu. „Vidinė kalba“ mokslininkų suprantama kaip kalbos įsivaizdavimas žmogaus galvoje.

Nauju proveržiu leido įsitikinti ir netikėtai pademonstruotas technologijos jautrumas – ji užfiksavo ir į tyrimą neįtrauktas pacientų mintis, kurių metu jie tiesiog tyliai skaičiavo objektus, matomus prieš juos esančiame ekrane.

Technologija reikalauja chirurginės procedūros

Tyrėjai nustatė, kad smegenų motorinėje žievėje yra sritys, kontroliuojančios judesius, įskaitant ir raumenų veiksmus, kai šie yra veikiami kalbos procesų. Jų sukurtas BCI įrankis kalbos iššifravimui naudoja mažus mikroelektrodų masyvus, kurie chirurginiu būdu yra implantuojami smegenų paviršiuje – tiesiogiai įrašo nervų aktyvumo modelius. Per kabelį gauti signalai perduodami kompiuterio algoritmui, o šis atitinkamai paverčia juos kalba.

Kad kompiuteris pateiktų išties teisingus rezultatus, mokslininkai naudojo dirbtinį intelektą ir apmokė jį atpažinti pasikartojančius neuroninio aktyvumo modelius, kurie susiję su mažiausiais kalbos vienetais, vadinamais fonemomis.

Atsižvelgta į konfidencialumo galimybes

Vienas didžiausių šių inovatyvių įrenginių iššūkių yra siekis užtikrinti, kad kalba būtų šifruojama tik tada, kai asmuo pats nori kažką pasakyti. Tam, kad išvengti netikėto įrenginio veikimo, mokslininkai siūlo slaptažodžio apsaugos sistemą, kuri neleidžia dekoduoti bet kokios vidinės kalbos, nebent vartotojas pirmiausia įsivaizduoja slaptažodį.

Anot jų, tai galėtų būti ypatingai retai naudojama frazė, pavyzdžiui: „kaip viršuje, taip ir apačioje“.

Mokslininkai atskleidžia, kad kol kas ši naujovė komerciškai nėra prieinama, nes vyksta tik pirmosios stadijos tyrimai. Anot jų, jie ir toliau ieškos būdų, kaip užtikrinti etišką technologijos veikimą, sukurti belaidę alternatyvą. Kita vertus, jie tikina, kad susidomėjusių technologinių įmonių jau yra, todėl šis atradimas galėtų būti prieinamas jau per ateinančius kelerius metus, o tuomet šnekamosios kalbos atkūrimas taps svarbiu mokslo proveržiu visame pasaulyje.

Tokios bendrovės kaip E. Musko valdoma „Neuralink“ taip pat siekia sudrebinti rinką su išmaniais implantais, o realūs smegenų implantacijos bandymai jau įvyko ne vieną kartą.

Šioje srityje buvo ir kitų pasiekimų. Skelbta apie „Meta“ dirbtinio intelekto įrankį, kuris skaito mintis, o paralyžiuotas vyras mintimis valdė droną.

Viršelio nuotr. iš „Stanford Medicine“/Jim Gensheimer