Mokslininkai: ši populiari išmaniojo laikrodžio funkcija yra bevertė – ar ją naudojate?

Išmanieji laikrodžiai jau seniai nebėra įrenginiai, naudojami tik dėl laiko – gausybė funkcijų, komunikacijos galimybės žavi vartotojus, o tarp jų išsiskiria ir įvairių sveikatos rodiklių stebėjimas. Visgi mokslininkai įspėja, kad aklai pasitikėti šiais duomenimis nevertėtų – naujas tyrimas atskleidė nemenkų abejonių dėl laikrodžių matuojamų vartotojo savijautos duomenų patikimumo.

Rezultatai verčia abejoti

„Journal of Psychopathology and Clinical Science“ moksliniame žurnale Nyderlandų tyrėjų paskelbtas tyrimas įspėja apie abejotinas išmaniųjų laikrodžių streso, miego ar nuovargio matavimo funkcijas. Anot jų, šie duomenys gali būti ne tik netikslūs, bet ir atspindėti visai priešingus rezultatus negu, kad yra iš tikrųjų, pavyzdžiui, stresą sumaišyti su pozityviu jauduliu.

Tyrimo metu buvo naudotas „Garmin Vivosmart 4“ laikrodžio modelis, o jį eksperimento metu dėvėjo 800 asmenų. Įrenginio pateikti duomenys buvo lyginami su tyrimo dalyvių pildytomis ataskaitomis, kuriose jie keturis kartus per dieną dalijosi savo savijauta – mieguistumu, įtampos patyrimu ir kt.

Rezultatai gali šokiruoti, nes pagrindinis tyrimo autorius docentas Eikas Friedas teigia, kad koreliacija tarp laikrodžių duomenų ir vartotojų užpildytos informacijos – „iš esmės lygi nuliui“.

Išskiriama, kad iš trijų matuotų sričių, „Garmin“ išmanusis laikrodis geriausiai įvertina miego rodiklius, t. y. skirtumus tarp gero ir prasto miego. Taip pat jie šiek tiek tiksliau atspindi fizinį nuovargį nei streso lygį.

Kodėl išmanieji laikrodžiai klysta?

Tyrėjai atskleidžia, kad išmaniųjų laikrodžių, su sveikatos rodiklių funkcijomis, jutiklių galimybės yra ribotos. Įprastai pateikiant rezultatus yra naudojama informacija apie vartotojo pulsą ir judėjimą, o iš to rengiami ir galutiniai spėjimai.

Taip pat didelę reikšmę tikslume turi ir teisingas laikrodžio nešiojimas – tiek laisvas, tiek per daug užveržtas įrenginys gali rodyti netikslius duomenis.

Kita vertus, įspėjama, kad rezultatus reikėtų interpretuoti ir atsižvelgiant į konkretaus asmens kontekstą – streso ar nuovargio priežasčių gali būti daugybė, o pakitusius rodmenis gali nulemti ir trumpalaikiai dirgikliai, įskaitant sporto treniruotes ar nuotaikų šuolį po sužinotos naujienos.

Nors tyrimas ir kelia abejonių dėl išmaniųjų laikrodžių funkcijų patikimumo, atkreipiamas dėmesys į tyrimo ribotumus – kol kas analizė atlikta tik su vienu laikrodžio modeliu.

Tuo tarpu ir toliau stebime technologinį progresą, o jis yra viena iš galimybių ateityje sulaukti kokybiškesnio laikrodžių veikimo. Štai „Samsung“ pristatė išmaniuosius laikrodžius, kurie leis sekti net senėjimo procesus, o „Google“ įrenginiai sustojus pulsui gali iškviesti ir greitąją pagalbą.