Mokslo paradoksas: Teigiama, kad per ilgas buvimas gamtoje gali žaloti smegenis

Visi esame girdėję rekomendacijas iš kompetentingų ekspertų, kad gamtoje reikia praleisti kuo daugiau laiko – tai geros bendros savijautos šaltinis. Visgi mokslininkai teigia atradę, kad demencijos ar Alzheimerio ligų prevencijai gamta gali ir pakenkti.

Stebinantys atradimai

Kovo 31 d. „Scientific American“ paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad paneigta mintis apie daugybę tyrimų atliktų tiriant gamtos poveikį – jos teigiamą reikšmę fizinei ir psichinei sveikatai.

Nustatyta, kad per dažnas laiko leidimas gamtoje ir žaliųjų erdvių poveikis nesumažina demencijos lygio ir kai kuriais atvejais netgi šią riziką gali padidinti.

Kodėl taip atsitinka?

Demencijos prevencijos, intervencijos ir priežiūros komanda „The Lancet“ yra nustačiusi 14 veiksnių, kurie padidina demencijos vystymosi riziką. Šiame sąraše yra klasikiniai rodikliai, kaip širdies ir kraujagyslių ligos, aukštas mažo tankio cholesterolio kiekis, diabetas, nutukimas, depresija, smegenų traumos, tačiau taip pat ir paminėta socialinė izoliacija.

Minėto tyrimo autoriai teigia, kad gyvenimas gamtoje (šie asmenys dėl to ir praleidžia daugiausiai laiko joje) gali reikšti sumažintą prieigą prie medicininių ir socialinių paslaugų, mažėja socializacijos galimybės ir didėja socialinės izoliacijos rizika. Jos savaime nėra kenksmingos smegenų sveikatai, tačiau per didelė jų apimtis gali pakenkti.

Modenos ir Redžo Emilijos universiteto, įsikūrusio Italijoje, mokslininkas Marco Vinceti praplečia šio tyrimo reikšmę:

„Didesnė demencijos rizika, susijusi su „ypatingai aukštu“ žaliųjų erdvių kiekiu gyvenamojoje vietoje, greičiausiai yra susijusi su socialine izoliacija ir socialine-ekonomine nelygybe tam tikrose kaimo vietovėse. Gyvenimas atokesnėse kaimo vietovėse, gamtos apsuptyje taip pat gali būtų susijęs su kitais rizikos veiksniais, tokiais kaip mažesnis socialinis-ekonominis statusas ar didelis pesticidų poveikis.“

Iš principo pati gamta gali būti naudinga žmogaus smegenims, tačiau dėl jau minėtų rizikų gyvenant gamtos ir dirbamosios žemės apsuptose vietovėse, demencijos rizika turi potencialo padidėti.

Kol mokslininkai analizuoja demencijos ar Alzheimerio ligų rizikos veiksnius, kiti ieško priemonių, kaip ankstyvinti šių ligų diagnostiką. Dabar tam gali pagelbėti ir dirbtinis intelektas. Misiūrio universiteto mokslininkų komanda pristatė nešiojamą sistemą, kuri analizuos žmogaus motorines funkcijas tam, kad laiku galėtų pranešti apie kognityvinius pokyčius, kurie dažnai ir yra šių ligų pranašas.