Kas ta paslaptingoji zemes ignorosfera ir kuo ji ypatinga
Žemės atmosfera slepia daugybę paslapčių, ypač jos viršutiniai sluoksniai, kurie iki šiol išlieka vieni mažiausiai ištirtų mūsų planetos regionų. Nors žemutinė atmosfera jau yra kruopščiai tyrinėta, mokslininkai susiduria su dideliais iššūkiais rinkdami patikimus duomenis apie mezosferą, vadinama „ignorosfera“, ir dar aukštesnius sluoksnius. Tačiau naujas tyrimas atskleidė įdomių įžvalgų.
Tirta 19 metų
Mezosfera – sudėtingai prieinama atmosferos zona, esanti tarp stratosferos ir kosmoso. Dėl savo sunkaus prieinamumo, mezosfera netgi pelnė „ignorosferos“ pravardę.
Dėl didelio atstumo nuo Žemės, mezosferoje vykstantys procesai vis dar kelia daugiau klausimų nei atsakymų, o jų poveikis mūsų planetos orams, klimatui ir tokiems reiškiniams kaip auroros, išlieka paslaptingas.
Tokijo universiteto atmosferos fizikos profesoriaus Kaoru Sato vadovaujama komanda parengė 19 metų trukmės duomenų rinkinį.
Duomenų rinkinyje modeliuojama atmosfera iki 110 kilometrų aukščio. Į jį įtraukti reti zondavimo raketų, radarų ir lidarų prietaisų matavimai.
K. Sato paaiškino, kad šis duomenų rinkinys užpildo esmines spragas ir leidžia išsamiai modeliuoti tokius procesus, kaip gravitacinės bangos ir auroros.
Duomenų rinkinys padės tirti nepaaiškinamus reiškinius
Pastebėta, kad kosminių orų poveikis, įskaitant Saulės audrų įkrautas daleles, dažnai sąveikauja su mezosfera, darydamas įtaką tokiems reiškiniams kaip auroros ir ozono cheminė sudėtis.
K. Sato teigimu, ši sąveika taip pat gali sukelti gravitacines bangas, kurios vaidina svarbų vaidmenį pernešant energiją visame pasaulyje, tačiau dėl ribotų duomenų jos yra menkai suprantamos.
Naudojant naująjį duomenų rinkinį tiriami tokie nepaaiškinami reiškiniai, kaip tarphemisferinis ryšys, kai debesų formavimasis Arktyje ir Antarktidoje atrodo sinchronizuotas.
Mokslininkai taip pat tiria mezosferos įtaką jonosferai, kurioje Saulės vėjai jonizuoja dujas.
Tikimasi, kad šis duomenų rinkinys labai padės suprasti atmosferos dinamiką ir suteiks naujų galimybių tirti procesus, darančius įtaką Žemės klimatui ir kosmoso orų sąveikai.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Kiek kainuoja vienas bitkoinas? BTC kaina šiandien
2Lietuvos gyventojo tapatybę galima nusipirkti vos už 90 JAV dolerių
3Sveika mityba gali būti susijusi su didesne vėžio rizika, teigia mokslininkai
4Ypatinga žinia: Europoje aptiktas Jeloustouno dydžio „superugnikalnis“ – ką žinome
5DI vs. žmogus: kur dirbtinis intelektas jau lenkia mus
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.