Spuro ugnikalnis gali išsiveržti bet kuriuo metu, teigia Aliaskos ugnikalnio observatorija

Aliaskos ugnikalnio observatorija tikina, kad dėl padidėjusio Spuro ugnikalnio aktyvumo galimas jo išsiveržimas.

Įspėjimai jau nuo kovo pradžios

Kovo 11 d. Aliaskos ugnikalnio observatorijos komanda pranešė apie Spuro ugnikalnio aktyvumą, kuris padidino tikimybę, kad jis gali išsiveržti per ateinančius kelis mėnesius.

Mokslininkų teigimu, kovo 7 ir 11 d. observatorija užfiksavo ženkliai padidėjusias vulkaninių dujų emisijas iš Spuro ugnikalnio. Taip pat pastebėta naujai suaktyvėjusios dujų angos kraterio viršūnėje.

Anot, Aliaskos ugnikalnio observatorijos situacija bus stebima ir kontroliuojama:

„Stebime veiklą Spuro kalne, ar nėra signalų, rodančių, kad ugnikalnis artėja prie išsiveržimo.“

Observatorija taip pat užfiksavo, kad po ugnikalniu vyksta daug mažų, seklių vulkaninių žemės drebėjimų.

Nors stebimas aktyvumas, tyrėjai įspėja, kad papildomi veiksmai išduos kada bus labai didelė Spuro ugnikalnio išsiveržimo galimybė: padidės dujų emisija, paviršiaus temperatūra.

Visgi visi šie vykstantys pokyčiai rodo, kad į žemės plutą po ugnikalniu įsiskverbė nauja magma. Taip pat stebima, kad atsivėrė naujas kelias link kraterio viršūnės angos, todėl tikėtina, kad ten į ugnikalnio paviršių gali pakilti ir išsiveržti magma.

Nustatytas galimas Spuro ugnikalnio išsiveržimo scenarijus

Spuro ugnikalnio išsiveržimo scenarijus prilyginamas vieninteliams žinomiems šio ugnikalnio išsiveržimams – 1953 m. ir 1992 m. ugnikalnio išsiveržimams. Tikėtina, kad tai būtų sprogstamasis išsiveržimas, kaip kad buvo pastarieji.

1953 m. įvykęs sprogimas valandą laiko aktyviai skleidė sprogstamųjų nuolaužų stulpą, o 1992 m. buvo stebėti 3 išsiveržimai per metus – dėl vieno iš jų buvo uždaryti trys regione esantys oro uostai bei Ankoridžo mieste buvo stebimas 3 milimetrų smėlio pavidalo pelenų sluoksnis.

Gyventojai sunerimę

Nors pavojingose zonose nėra apgyvendintų vietų, tačiau daugelis ugnikalnio teritoriją aplanko kaip turistinį objektą. Visgi tolimesni gyventojai baiminasi dėl oro užterštumo rizikos.

Kovo 28 d. observatorija išplatino kitą pranešimą, kuriame ji bandė išsklaidyti žmonių nuogąstavimus dėl pasikeitusio dūmų stulpo. Gyventojai aktyviai pranešinėjo apie dūmų stulpo padidėjimą, tačiau pati observatorija teigia, kad tai greičiau yra pokyčiai dėl atmosferos sąlygų, bet ne dėl vulkaninio aktyvumo.

JAV regione – ugnikalnių aktyvumo neramumai

Be Spuro ugnikalnio aktyvumo požymių JAV šiuo metu garsiai diskutuoja ir apie kitų objektų pavojus. Pavojingiausias viso pasaulio gamtos objektas – Jeloustouno superugnikalnis po ilgo laiko parodė aktyvumo ženklus, kurie verčia sunerimti ar galėtų įvykti ugnikalnio išsiveržimas, turintis ypatingą reikšmę ir pavojų tarptautiniu mastu.