Šis keistas kometų ir asteroidų hibridas nepanašus į nieką kitą Saulės sistemoje

Tolimoje erdvėje už Jupiterio orbitos slypi neįprastas objektas. Jo pavadinimas – Chironas, išorinis Saulės sistemos kūnas, vadinamas kentauru.

Tačiau net ir tarp kitų kentaurų Chironas yra ypatingas – nauji Džeimso Vebo kosminio teleskopo (JWST) stebėjimai atskleidžia, kad Chironas tikrai nepanašus į nieką kitą, ko kada nors esame matę.

Chironas – tikras „keistuolis“

„Palyginti su dauguma kitų kentaurų, tai keistuolis. Jis turi periodų, kai elgiasi kaip kometa, aplink jį skrieja medžiagos žiedai ir galimai aplink jį skrieja smulkių dulkių ar uolinės medžiagos nuolaužų laukas.

Taigi kyla daug klausimų apie Chirono savybes, kurios lemia tokį unikalų jo elgesį“, – sako fizikas Čarlzas Schambeau iš Centrinės Floridos universiteto.

Saulės sistemoje gausu akmeninių ir ledinių liekanų, likusių nuo jos formavimosi prieš maždaug 4,5 mlrd. metų.

Kentaurai, kurių orbitos, kertančios bent vienos iš milžiniškų planetų kelius, daugiausia sukasi tarp Jupiterio ir Neptūno, yra įdomus rinkinys.

Pavyzdžiui, Chironas savo savybėmis panašus į asteroidus, bet kartais pasižymi ir kometų aktyvumu. Be to, jis turi žiedą aplink save, tarsi mažą miniatiūrinį planetos žiedą.

Kadangi manoma, kad Chironas yra tarsi Saulės sistemos formavimosi laiko kapsulė, mokslininkai nori daugiau sužinoti apie šią keistą uolieną, tačiau dėl jo atstumo ją sunku nustatyti.

Vadovaujama planetų mokslininkės Noemí Pinilla-Alonso iš Ovjedo universiteto Ispanijoje, tyrėjų komanda nukreipė galingą JWST akį patikrinti, ar ji gali pastebėti detales, kurios iki šiol mums buvo neįkandamos.

„Visi maži Saulės sistemos kūnai mums pasakoja apie tai, kaip ji atrodė seniau, t. y. laikotarpiu, kurio mes nebegalime stebėti.

Tačiau aktyvūs kentaurai mums pasako daug daugiau. Juose vyksta transformacijos, kurias skatina Saulės kaitinimas, ir jie suteikia unikalią galimybę sužinoti apie paviršiaus ir požeminius sluoksnius“, – sako Pinilla-Alonso.

Ką tyrėjai bandė išsiaiškinti?

Chironas kartais išmeta dujas ir dulkes, kaip ir kometos. Tyrėjai, naudodami JWST, bandė išsiaiškinti, iš ko susideda šios dujos ir dulkės – ne tik tai, kas yra erdvėje aplink kentaurą vadinamojoje komoje, bet ir tai, kas gali būti jo viduje.

„Chironas unikalus tuo, kad galime stebėti ir paviršių, kuriame yra daugiausia ledo, ir komą, kurioje matome dujas, kylančias iš paviršiaus arba iškart po juo.

Išsiaiškinus, kurios dujos yra komos dalis ir kokie skirtingi jų santykiai su paviršiuje esančiais ledais, galime sužinoti fizikines ir chemines savybes, pavyzdžiui, ledo sluoksnio storį ir porėtumą, jo sudėtį ir kaip jį veikia spinduliavimas“, – sako Pinilla-Alonso.

Jie atliko stebėjimus artimoje infraraudonojoje srityje ir išskaidė spektrą ieškodami sugerties ir emisijos linijų, atsirandančių dėl konkrečių atomų ir molekulių sugertos ir vėl išspinduliuotos tam tikro bangos ilgio šviesos.

Panašūs stebėjimai anksčiau atskleidė cianido ir anglies monoksido buvimą

Pinilla-Alonso ir jos kolegos rado anglies dioksido, anglies monoksido, etano, propano, acetileno, metano ir vandens ledo.

Tyrėjai teigia, kad metano aptikimas yra ypač reikšmingas, o rezultatai leidžia manyti, kad Chirono komoje jo yra daug.

Mokslininkai mano, kad kentaurai kadaise priklausė dar tolimesnei Saulės sistemos ledinių uolienų populiacijai – transneptūniškiems (TNO) objektams, kurie skrieja aplink Saulę už Neptūno orbitos.

Manoma, kad dėl to, jog yra labai toli nuo Saulės, TNO yra palyginti nesugadintos Saulės sistemos formavimosi liekanos, kuriose užfiksuota ankstyvoji dulkių debesies, iš kurio gimė Saulės sistema, sudėtis.

Jiems priartėjus prie Saulės, kentaurų ledas gali sublimuotis, išlaisvindamas dalį tos medžiagos. Tyrėjai mano, kad Chirone stebimas metanas, anglies dioksidas ir vandens ledas gali būti dalis pirmapradžių medžiagų, kurias jis paveldėjo nuo Saulės sistemos gimimo.

Kiti junginiai, pavyzdžiui, etanas, propanas ir acetilenas, kentaurų paviršiuje galėjo susidaryti dėl redukcijos ir oksidacijos, t. y. rūdijimo.

„Remdamasis mūsų naujaisiais JWST duomenimis, nesu toks tikras, kad turime standartinį kentaurą. Kiekvienas aktyvusis kentauras, kurį stebime su JWST, pasižymi tam tikromis ypatybėmis.

Tačiau jie visi negali būti išskirtiniai. Turi būti kažkas, kas paaiškina, kodėl jie visi elgiasi skirtingai, arba kažkas, kas jiems visiems yra bendra, ko mes dar negalime įžvelgti“, – sako Pinilla-Alonso.

Tyrėjai planuoja toliau stebėti Chironą, kai jis priartės prie mūsų, kad išsiaiškintų, ar yra kas nors, kas laikui bėgant ir metų laikams keičiantis, suteiktų daugiau užuominų apie šių keistų, ledinių, išsiveržiančių uolienų prigimtį.