JAV studentai automatizuodami Rubiko kubo dėliojimo robotą sugebėjo pagerinti buvusį rekordą. Robotui pavyko Rubiko kubą sudėlioti vos per 0,103 milisekundės, užsitikrinant naują Gineso rekordo rezultatą.
Pagerinti rodikliai
Purdue universiteto elektros ir kompiuterių inžinerijos mokyklos studentų komandai pavyko iš naujo apibrėžti Rubiko kubo įveikimo galimybes, kai jį dėlioja robotas. Greitaeigė robotų sistema išsprendė galvosūkį per 0,103 milisekundės.
Šis pasiekimas parodo technologinį proveržį ir vis progresuojančias šių įrenginių galimybes po to, kai vos prieš metus šį titulą turėjo Japonijos „Mitsubishi Electric“ inžinieriai, kurių sukurtas robotas išsprendė Rubiko kubą per 0,305 milisekundės.
Be to, tai yra dar vienas įrodymas, kaip technologijos pralenkia žmogiškuosius gebėjimus. Palyginimui – žmogaus akių mirksnis trunka apie 200-300 milisekundžių, tad žmogui dar nespėjus mirktelėti, robotas išsprendžia šią užduotį.
Studentų komandai vadovavęs lektorius Nak-seung Patrick Hyun tikina, kad šio pasiekimo reikšmė slypi ne tik pagerintame Gineso rekorde:
„Šis pasiekimas nėra vien tik rekordo pagerinimas – jis plečia sintetinių sistemų galimybių ribas. Tai priartina mus prie supratimo apie itin greitas koordinuotas valdymo sistemas, panašias į tas, kurios egzistuoja gamtoje.“
Rekordo siekta pamažu
Pirmą kartą naujoji roboto sistema buvo pristatyta dar 2024 m. pabaigoje, kai Purdue universiteto studentai, dalyvaudami dizaino konkurse laimėjo prizinę vietą. Rekordo savininkai tikina, kad tik algoritmų, robotikos ir valdymo sąveika leidžia pasiekti tokius inžinerinius sprendimus.
Pati sistema naudoja mašininę regą spalvų atpažinimui, yra optimizuota pagal algoritmus ir naudoja pažangią judesių valdymo įrangą. Tam, kad būtų pasiektas maksimalus greitis ir mechaninis efektyvumas, robotas yra tiksliai užprogramuotas pagal judesio profilius.
Technologijos, įskaitant ir dirbtinį intelektą, vis labiau konkuruoja su žmogaus galimybės. Tokie atvejai tik dar kartą įrodo jų galią ir papildo jų dominavimo sąrašą. Tokius laimėjimus galime matyti įvairiose pramonės šakose, o pavyzdžiui „Google DeepMind“, sėkmingai apmokė robotą, kad šis galėtų žaisti stalo tenisą ir prilygti mėgėjų lygio varžybų dalyvių sugebėjimams ir kai kuriais atvejais juos pranokti.