„OpenAI“ pažangiausių DI lustų gamyklų tinklui gali prireikti 7 trilijonų JAV dolerių

„Nereikėtų tikėti viskuo, ką skaitote spaudoje“, – praėjusią savaitę „Intel Foundry Services „Direct Connect“ renginyje „OpenAI“ generalinis direktorius Samas Altmanas (Sam Altman) sakė „Intel“ generaliniam direktoriui Patui Gelsingeriui (Pat Gelsinger). Altmanas turėjo omenyje žiniasklaidoje plačiai cituojamą pranešimą, kuriame teigiama, kad pastaruoju metu Artimuosiuose Rytuose buvo renkamos lėšos 7 trilijonų JAV dolerių sumai.

7 trilijonai JAV dolerių – įspūdinga suma

Tai trilijonas su „T“ – stulbinanti pinigų suma. Kad būtų aiškiau, SIA duomenimis, praėjusiais metais visos puslaidininkių pramonės pardavimai sudarė 526,8 mlrd. JAV dolerių.

Ką Altmanas darytų su 7 trilijonais JAV dolerių? Spekuliacijos apie „OpenAI“ planus buvo įvairios: „OpenAI“ projektuos savo nuosavą silicį, kad „OpenAI“ sukurtų pažangiausių gamyklų tinklą.

„Visi nepakankamai įvertina daugybės dirbtinio intelekto skaičiavimų poreikį. Ateityje tai bus nepaprastai svarbus dalykas, ir [aš] labai džiaugiuosi, kad [„Intel“ ir jos partneriai] tai skatina.“ – sakė Altmanas.

Altmanas skaudžiai suvokia, koks didelis atotrūkis tarp to, kiek skaičiavimų prireiks jo kuriamoje dirbtinio intelekto ateities vizijoje, ir to, kas bus prieinama. „OpenAI“ vykdo didelių kalbos modelių (LLM) mokymą ir išvadų darymą „Microsoft Azure“ debesyje. Šie modeliai yra tokie dideli, kad jiems apmokyti reikia modernių kompiuterių sandėlių, tai trunka mėnesius ir kainuoja milijonus dolerių.

Altmanas tikriausiai taip pat skaudžiai suvokia, kad daugiau skaičiavimų priklauso nuo daugiau lustų. Šioje rinkoje dominuoja „Nvidia“ H100 GPU, kurių trūksta dėl beprecedentės paklausos ir gamyklų bei pakavimo pajėgumų apribojimų. Be to, bet kokio pobūdžio dirbtinio intelekto lustai (GPU ar kitokie) galiausiai priklauso nuo pasaulyje esamų pažangiausių gamyklų pajėgumų.

Dirbtinio intelekto ateities propagavimas

Nors mažai tikėtina, kad „OpenAI“ galėtų tapti IDM arba pati pradėti gamybos verslą, nes tai labai nutolę nuo dabartinės bendrovės veiklos, Altmanas tikriausiai tikisi, kad dirbtinio intelekto ateities propagavimas padės įtikinti pramonę, kad reikės daugiau gamyklų pajėgumų, todėl būtų geriau pradėti kurti jau dabar.

Atkreipkite dėmesį, kad „Intel“ renginyje nebuvo jokių užuominų, kad „OpenAI“ ir „Intel Foundry“ kaip nors bendradarbiauja, išskyrus Altmano pasirodymą scenoje su Gelsingeriu.

Daugybės gamyklų statymas reikalaus didelių investicijų ir užtruks ne vienerius metus. Japonijos įmonė „Rapidus“ pradeda nuo nulio ir, kaip pranešama, jai prireiks 54 mlrd. JAV dolerių investicijų, kad iki 2027 m. atidarytų dvi pažangiausias gamyklas. Bet 7 trilijonai JAV dolerių?

„Tiesos [7 trilijonų JAV dolerių ataskaitoje] branduolys yra tai, kad mes tikrai manome, jog investuoti daug pinigų į dirbtinio intelekto skaičiavimus, energiją ir duomenų centrus bus svarbu, kad būtų galima teikti tiek paslaugų, kiek žmonės nori, ir įrankių, iš kurių mes visi gausime didžiulę vertę, kad padėtume kurti geresnę ateitį.“ – sakė Altmanas.

Altmanas pridūrė, kad norint mokyti ir paleisti dirbtinį intelektą tokiu mastu, kokį jis turi omenyje, reikės didelių investicijų į visą infrastruktūrą visame pasaulyje – ne tik į lustus.

Net ir atsižvelgęs į papildomą kontekstą, Gelsingeris juokavo dėl praneštos 7 trilijonų JAV dolerių sumos.

„[Mano valdybos nariai] mano, kad mano kapitalo planai yra gana agresyvūs. Ir jie man užduoda tokius klausimus: kokiomis plokštėmis bus užpildytos tos gamyklos? Kas sukurs visus tuos gaminius, kurie bus dedami ant tų plokščių tose gamyklose? Ir kokia bus tų gamyklų ekonominė piniginių srautų grąža? Ir aš kalbėjau tik apie dešimtis milijardų – tai buvo prieš pamatant 7 trilijonų dolerių sumą!“ – komentavo Gelsingeris.

„Jei turėčiau sėdėti ir taisyti kiekvieną klaidą bei pranešimą žiniasklaidoje, negalėčiau dirbti savo darbo“, – atsakė Altmanas. „Bet skaičiai bus dideli – dėl to mes tikriausiai sutinkame.“