„OpenAI“ paprašė teisėjo atmesti dalį dienraščio „The New York Times“ pateikto ieškinio dėl autorių teisių pažeidimo, argumentuodama, kad, be kita ko, „The New York Times“ pasamdė žmogų, kuris įsilaužė į „OpenAI“, kad sukurtų pagrindą ieškiniui pateikti.
„OpenAI“ pateikė prašymą iš dalies arba visiškai atmesti keturis „The New York Times“ pateikto ieškinio punktus.
„New York Times“ tariamai pasamdė žmogų, kad šis įsilaužtų į „OpenAI“
Tarp paaiškinimų, kodėl kai kurios ieškinio dalys turėtų būti atmestos, yra teiginys, kad „The New York Times“ pasamdė žmogų, kuris specialiai „nulaužė“ OpenAI taip, kad normalus žmogus niekada iš tikrųjų nenaudotų „OpenAI“ ir pažeistų naudojimo sąlygas.
Anot „OpenAI“:
„Tiesa, kuri paaiškės šios bylos nagrinėjimo metu, yra ta, kad „Times“ sumokėjo kažkam, kad šis įsilaužtų į „OpenAI“ produktus. Jiems prireikė dešimčių tūkstančių bandymų, kad gautų itin anomalius rezultatus, kurie sudaro skundo J priedą.
Tai jiems pavyko padaryti tik nusitaikius į klaidą (kurią „OpenAI“ įsipareigojo pašalinti) ir pasinaudojus ja, naudojant apgaulingus raginimus, kurie akivaizdžiai pažeidžia „OpenAI“ naudojimo sąlygas.“
Toliau „OpenAI“ teigia, kad „The New York Times“ ėmėsi ypatingų veiksmų, kurie niekaip neatitiko įprasto „OpenAI“ produktų naudojimo būdo, kad gautų „pažodines ištraukas“ iš „The New York Times“, įskaitant teksto, kurį bandė priversti atkurti „OpenAI“, dalių pateikimą.
Jie taip pat vadina „The New York Times“ teiginius, kad „OpenAI“ kelia grėsmę naujienų pramonei, „gryna fikcija“:
„Normalūs žmonės taip nesinaudoja „OpenAI“ produktais. „The Times“ prielaida, kad jų pasamdyto asmens išgalvoti išpuoliai rodo, jog ši technologija kelia grėsmę ketvirtajai valdžiai, yra gryna fikcija.
Taip pat ir užuomina, kad visuomenė masiškai gali imituoti neįprastą savo agento veiklą.“
Dalis apie „neįprastą jos agento veiklą“ yra nuoroda į „samdomą ginklą“, kurį, kaip teigia „OpenAI“, pasitelkė „The New York Times“, kad sukurtų situaciją, kai „OpenAI“ pateikė pažodinį tekstą.
„OpenAI“ pareiškime daroma prielaida, kad „New York Times“ bando „monopolizuoti faktus“ ir „kalbos taisykles“, o tai yra nuoroda į idėją, kad tekstinių duomenų naudojimas dirbtinio intelekto modeliams, kurie vėliau sukuria naują turinį, mokyti nepažeidžia autorių teisių, nes tai yra transformacinis naudojimas.
Kaltinimų prieš „NYTimes“ pasekmės
Menininkams sunku teisme įrodinėti autorių teisių pažeidimą, nes dirbtinis intelektas vis dažniau laikomas transformaciniu, t. y. principu, kai autorių teisėmis saugoma medžiaga pakeičiama nauja prasme arba panaudojama kitaip, pavyzdžiui, parodijuojant, komentuojant arba sukuriant iš jos ką nors visiškai naujo.
„Electronic Frontier Foundation“ pasisako apie transformacinio naudojimo principą:
„Įstatymas pirmenybę teikia „transformuojančiam“ naudojimui – komentarai, pagyrimai ar kritika yra geriau nei tiesioginis kopijavimas, tačiau teismai yra pasakę, kad net esamo kūrinio dalies perkėlimas į naują kontekstą (pvz., miniatiūra paveikslėlių paieškos sistemoje) laikomas „transformuojančiu“.“
Jei „OpenAI“ kaltinimai „The New York Times“ yra teisingi, kaip manote, kokia tikimybė, kad „OpenAI“ nugalės ir dabartinė padėtis dirbtinio intelekto srityje išliks tokia pati?
