Netolimoje ateityje: dirbtinis intelektas, kuris projektuoja ir valdo tinklus

Dirbtinis intelektas (DI) jau gali būti naudojamas rašyti Šekspyro stiliaus sonetus arba kurti Beethoveno muziką. Tačiau kas būtų, jei DI galėtų apeiti OSI (Open Systems Interconnection) modelį, dešimtmečius naudojamą tinklo projektavimo koncepcijos sistemą, ir sukurti geresnę oro sąsają nei bet kas, ką yra sukūręs žmogus? Jei tai skamba kaip mokslinė fantastika, vertėtų pagalvoti dar kartą.

Dirbtinis intelektas pereis į tinklo projektavimo lygį

Švedijos laboratorijose, kuriose „Ericsson“ yra belaidžio ryšio mokslinių tyrimų pradininkė, jau pradėta dirbti, kad dirbtinis intelektas galėtų pereiti į kitą tinklo projektavimo lygmenį. „Galite leisti algoritmui sugalvoti geresnį būdą“, – neseniai Londone vykusiame spaudos renginyje sakė Ericsson vyriausiasis technologijų vadovas Erikas Ekudenas (Erik Ekudden).

Manoma, kad tokias galimybes tiria ir tokios bendrovės kaip „Qualcomm“ ir „Picocom“, nedidelė silikono, skirto mažoms ląstelėms, kūrėja. Visa tai leidžia tikėtis, kad tinklo technologijos bus kuriamos vien tik mašinų, o tai bus nesuvokiama net protingiausiems pasaulio mokslininkams.

Pagal dabartinį OSI modelį tinklą sudaro septyni sluoksniai, pradedant fizinėmis įrenginių jungtimis ir baigiant klientui skirtomis taikomosiomis programomis. Visa tai nėra itin moksliška, tačiau tai leidžia net ir patiems gudriausiems specialistams suprasti visą tinklą, o ne tik savo indėlį.

„Mes tai padarėme, kad mums tai būtų suprantama“, – neseniai „Telecoms.com“ podkaste sakė „Heavy Reading“ („Light Reading“ seserinė įmonė) vyriausiasis analitikas Gabrielis Braunas (Gabriel Brown). „Tačiau dirbtiniam intelektui nebūtinai turi būti taikomi tokie apribojimai.“

Ši technologija galėtų veikti derinant pažangius generatyvinio dirbtinio intelekto modelių atpažinimo principus ir didelius kalbos modelius su radijo ryšiu gaunamais laiko eilutės duomenimis.

„Galite pradėti kurti ryšius tarp to. Naudodami tas pačias technologijas, tas pačias skaičiavimo idėjas, galite sukurti daug efektyvesnę sistemą.“ – „Telecoms.com“ podkaste sakė Braunas.

Pasitikėjimas dirbtiniu intelektu

Tačiau OSI modelio atsisakymas neišvengiamai sukeltų nerimą keliančių minčių apie dirbtinio intelekto sukurtas technologijas, kurių nesupras nė vienas žmogus, ir vėlesnį Armagedoną, jei dirbtinis intelektas imtų veikti.

„Jei naujas dirbtinio intelekto technologijas pritaikytumėte naujai sistemai pertvarkyti ar sukurti, žinoma, ji turėtų būti ne juodoji dėžė, o labai atvira dėžė, kad galėtume patikrinti, kas iš tikrųjų vyksta“, – sakė Ekudenas, pabrėždamas, kad reikia to, ką jis vadina „patikimu dirbtiniu intelektu“.

Norėdama pademonstruoti įsipareigojimą užtikrinti dirbtinio intelekto skaidrumą, „Ericsson“ šį mėnesį į savo naujausius programinės įrangos produktus įtraukė „paaiškinamo dirbtinio intelekto“ funkciją.

Pagrindinė idėja – parodyti telekomunikacijų bendrovei, kaip dirbtiniu intelektu paremta technologija padarė išvadas. Tačiau Ekudenas atrodo nesužavėtas platesnėmis vyriausybės pastangomis šioje patikimumo srityje. „Dabartinis reguliavimas, net ir po Jungtinės Karalystės aukščiausiojo lygio susitikimo, nėra labai naudingas“, – sakė jis.

Lapkritį vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavo Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rišis Sunakas (Rishi Sunak) ir Elonas Muskas (Elon Musk), kurie, žinoma, kalbėjosi apie generatyvinį dirbtinį intelektą ir socialinę žiniasklaidą. Tačiau negeneratyvinis dirbtinis intelektas jau buvo plačiai naudojamas optimizuojant tinklus, pabrėžia Ekudenas. „Mes negalime grįžti atgal.“

Tinklų projektai, gerokai pranokstantys žmonių pasiekimus, būtų revoliuciniai, panašūs į dirbtinį intelektą, kuris apgautų literatūros kritikus ir įtikintų, kad jis yra žmogus rašytojas, turintis šviežią ir unikalų stilių, arba į tokį, kuris padarytų kitų mokslo laimėjimų. Tačiau „Ericsson“ techninis direktorius menkina bet kokią tikimybę, kad generatyvinis dirbtinis intelektas gali sukurti kažką labai vertingo.

„Tai priklauso nuo to, kaip gerai ar blogai mes, žmonės, atlikome savo darbą, nes generatyvinio dirbtinio intelekto grožis yra tas, kad jis iš tikrųjų labai gerai imituoja žmones“, – sakė jis.

Kadangi šiandieniniai tinklai jau yra optimizuoti iki aukšto lygio, žmonės net nėra geriausias atskaitos taškas naujesnėms dirbtinio intelekto formoms. „Mašinos jau dabar tai daro geriau“, – aiškino Ekudenas.

„Tokios duomenimis pagrįstos mašinų mokymosi galimybės, kurias naudojome kurdami geriausią kodavimo schemą, geriausią OSI steką, yra gana geros. Jei norite, kad tam tikro lygio generatyvinis dirbtinis intelektas tai pranoktų, jums tikrai reikia gerai atlikti generatyvinio dirbtinio intelekto darbą.“ – pabrėžė Ekudenas.

Kai įsakymus duoda mašinos

Kur kas realesnis scenarijus, kad per ateinančius kelerius metus žmonių suprojektuotus ir įdiegtus tinklus bus galima valdyti ir be jų. Kaip ir automobilių gamintojai, telekomunikacijų rinkos dalyviai dabar nurodo penkis automatizavimo lygius. Pagal telekomunikacijų standartų grupės „TM Forum“ nustatytas apibrėžtis 1 lygis reiškia „pagalbines operacijas ir techninę priežiūrą“, o 5 lygis – „visiškai autonominį tinklą“.

Pasak Ekudeno, tai gali būti techniškai įmanoma jau po kelerių metų. Tačiau jis nėra įsitikinęs, kad jie turėtų būti plačiai diegiami, prilygindamas juos „robotams gatvėse“ ir autonominiams automobiliams už kontroliuojamų teritorijų ribų.

„Jei to nedarote atsakingai, taigi iš tikrųjų keliate pavojų, nemanau, kad tai gera idėja, tas pats pasakytina ir apie tinklus“, – sakė jis.

Nepaisant to, „Ericsson“ jau pritaikė dirbtinio intelekto įrankius savo valdomų paslaugų padalinio dalims automatizuoti.

Dar 2019 m., prieš tai, kai šis padalinys buvo sujungtas su kitais padaliniais į dabartinę debesijos programinės įrangos ir paslaugų verslo grupę, Peteris Laurinas (Peter Laurin), tuometinis „Ericsson“ valdomų paslaugų vadovas, laikė AI atsakingu už dalį iš 8 000 darbo vietų, kurios praėjusiais metais buvo panaikintos jo padalinyje, t. y. daugiau nei penktadalį visų buvusių darbo vietų.

Daugelis didžiųjų telekomunikacijų bendrovių taip pat sparčiai ėmėsi automatizuoti operacijas ir techninę veiklą. Šankaras Arumugavelu (Shankar Arumugavelu), „Verizon“ vyriausiasis informacijos pareigūnas, jau žvelgia į perėjimą prie 4 lygio pajėgumų, kuriuos „TM Forum“ apibūdina kaip „labai autonomišką tinklą“, ir, matyt, mano, kad technologija nėra pagrindinė kliūtis.

„Ar šiandien kai kuriuos svarbiausius sprendimus priima žmonės – ar mums patogu tai palikti ir leisti, kad sprendimą priimtų mašina? Manau, kad tai yra tas tiltas, kurį turime pereiti.“ – sakė jis neseniai „TM Forum“ surengtame spaudos susitikime.

Sprendimų priėmimo atsakomybės perdavimas dirbtiniam intelektui sukeltų akivaizdžių etinių problemų ir keltų grėsmę, kad šioje telekomunikacijų verslo dalyje žmonės taps visiškai nereikalingi. Tačiau Arumugavelu įsivaizduoja, kad inžinieriai veiks remdamiesi dirbtinio intelekto įžvalgomis ir rekomendacijomis

„Darbas eina pas žmones, o ne žmonės eina pas darbą. Tai mašina, apie kurią aš kalbu, siunčia ir nukreipia darbą į grupes.“ – sakė jis.

Kaip parodė „Light Reading“ surinkti duomenys, per pastarąjį dešimtmetį „Verizon“ ir kitose didelėse telekomunikacijų bendrovėse darbuotojų skaičius smarkiai sumažėjo, nors daugeliu atvejų darbo vietų mažinimą galima sieti su susijungimais, turto pardavimu ir kitomis žemiškesnėmis efektyvumo priemonėmis.

Vis dėlto nuo 2018 m. „Verizon“ pavyko padidinti metinius pardavimus 2 %, nepaisant to, kad per šį laikotarpį buvo panaikinta daugiau kaip 39 000 darbo vietų – arba 27 % visų darbo vietų.

Tačiau didelis klausimas, ar darbo vietų mažinimas technologijų srityje padės padidinti pelną. Skotas Peti (Scott Petty), „Vodafone“ vyriausiasis technologijų vadovas, mano, kad ne.

„Tai nėra didžioji sąnaudų varomoji jėga ar organizacijos išlaidų dalis. Žmonės yra svarbios sąnaudos, tačiau jos nėra svarbiausios tinklo sąnaudose.“ – sakė jis tame pačiame „TM Forum“ renginyje, nurodydamas, kad kur kas didesnės išlaidos yra energija, nuoma ir programinės įrangos bei techninės įrangos priežiūra.