Mokslininkai: aktyviausi dirbtinio intelekto vartotojai gali būti linkę į narcisizmą ir psichopatiją

Nors dirbtinis intelektas (DI) šiandien sulaukia didžiulio dėmesio, naujas JAV mokslininkų tyrimas rodo, kad dauguma žmonių juo naudojasi gana retai. Jie taip pat nustatė, kad aktyviausi dirbtinio intelekto vartotojai dažnai pasižymi taip vadinamais „tamsiais“ asmenybės bruožais.

Ką atskleidė tyrimas?

DI sulaukia vis didesnio visuomenės ir akademinės bendruomenės susidomėjimo, ypač dėl jo augančios reikšmės švietime, darbe ir pramogose. Tačiau ankstesni tyrimai, paremti savarankiškais atsakymais, dažnai buvo nepatikimi – žmonės linkę netiksliai įvertinti, kaip dažnai naudojasi naujomis technologijomis, įskaitant DI.

Dabar JAV mokslininkai tiesiogiai išmatavo DI naudojimą pagal realią naršymo istoriją. Jų tyrime dalyvavo 499 studentai ir 455 bendrosios visuomenės nariai, kurie per 90 dienų dalijosi naršymo duomenimis ir pildė apklausas apie asmenybę, požiūrį į DI bei demografinius duomenis. Tyrėjai norėjo sužinoti, kaip dažnai žmonės naudoja DI, kas jį naudoja dažniausiai, kokios veiklos internete siejamos su DI ir ar tam įtakos turi psichologinės savybės.

Studentų grupėje DI naudojimas sudarė vidutiniškai tik 1 proc. visų apsilankymų svetainėse. Dauguma studentų DI naudojo retai – tik nedidelė dalis atsakinga už daugumą apsilankymų. 

Tarp studentų dažniausiai lankyta platforma buvo „ChatGPT“ – ji sudarė daugiau nei 85 proc. visų DI sesijų. 

Studentai, dažniau naudoję DI, šiek tiek dažniau atitiko asmenybės bruožus, susijusius su narcizmu ir psichopatija, ir turėjo palankesnį požiūrį į DI. 

Bendrosios visuomenės grupėje DI naudojimas buvo dar retesnis – tik 0,44 proc. apsilankymų – ir ryšiai su asmenybės bruožais buvo silpnesni, išskyrus nedidelį ryšį su makiaveliškumu.

Tyrėjai ypatingą dėmesį skyrė „aktyviems vartotojams“, kurių DI naršymas sudarė daugiau nei 4 proc. visų apsilankymų. Studentų grupėje tokie vartotojai rodė aukštesnius makiaveliškumo, narcizmo ir psichopatijos rodiklius, o bendrosios visuomenės grupėje skirtumai buvo mažiau ryškūs.

Tyrimo ribotumai

Kitas svarbus tyrimo atradimas – skirtumas tarp to, ką žmonės patys sako apie DI naudojimą, ir realių naršymo duomenų. 

Bendrosios visuomenės dalyviai buvo klausiami, kaip dažnai, jų manymu, naudoja DI, tačiau jų įvertinimai tik iš dalies sutapo su faktais. Tai rodo, kad vien savarankiškai pateikti atsakymai nėra patikimas būdas įvertinti DI naudojimą. 

Nors tyrimas pateikia retus objektyvius duomenis apie DI naudojimą, jis turi tam tikrų apribojimų. Analizė buvo ribota tik interneto svetainėmis – mobiliosios programėlės nebuvo fiksuojamos. 

Be to, dalyvauti galėjo tik „Google Chrome“ vartotojai, kas galėjo paveikti imtį. Tyrimas daugiausia nagrinėjo asmenybės bruožus ir pagrindinius demografinius duomenis, neįtraukiant kitų veiksnių, tokių kaip emocinė gerovė, motyvacija ar socialinė aplinka, kurie taip pat gali lemti DI priėmimą.

Tyrėjai pabrėžia ir DI naudojimo turinio svarbą: nors buvo fiksuojama, kaip dažnai lankomos DI svetainės, nebuvo aišku, ar vartotojai rašo rašto darbus, sprendžia problemas, ar tiesiog tyrinėja iš smalsumo. Tokia analizė galėtų atskleisti tikruosius DI naudojimo tikslus ir motyvus.