Padirbtų eurų mažėja, bet Lietuvoje jų vis dar randama: ką rodo naujausi duomenys

Europos Centrinis Bankas (ECB) skelbia, kad 2025 metais padirbtų eurų kiekis sumažėjo iki vieno žemiausių lygių istorijoje. Per metus aptiktų suklastotų banknotų skaičius buvo maždaug penktadaliu mažesnis nei ankstesniais metais. Nors bendra rizika išlieka labai maža, Lietuvos banko duomenys rodo, kad padirbti pinigai vis dar aptinkami ir Lietuvoje.

Europoje klastočių mažėja

ECB duomenimis, padirbtų eurų skaičius nuosekliai mažėja, o tikimybė susidurti su klastote išlieka itin maža – vos apie 14 padirbtų banknotų milijonui tikrų. Tai reiškia, kad grynieji eurai vis dar laikomi viena saugiausių valiutų pasaulyje.

Skaičiuojama, kad 2025 metais iš apyvartos buvo išimta 444 tūkst. padirbtų eurų banknotų – tai maždaug 20 proc. mažiau nei 2024 metais.

Didžioji dalis aptinkamų klastočių yra susijusi su mažesniais nominalais. Dažniausiai padirbinėjami 20 ir 50 eurų banknotai, kurie sudaro apie 80 proc. visų atvejų. Specialistai pabrėžia, kad dauguma klastočių yra gana prastos kokybės ir gali būti atpažįstamos paprastais būdais.

Situacija Lietuvoje: skaičiai išlieka nedideli, bet ir nepastovūs

Lietuvos banko vasarį paskelbti duomenys rodo, kad nors padirbtų eurų Lietuvoje aptinkama palyginti nedaug, jų kiekis nėra stabilus ir gali pastebimai svyruoti per metus. 2025 metų ketvirčių statistika atskleidžia, kad skaičiai kinta gana ryškiai – nuo 309 iki 509 atvejų per ketvirtį.

Skaičiuojama, kad 2025 metais Lietuvoje iš apyvartos išimtas 1 621 padirbtas piniginis vienetas – iš jų 1 030 sudarė banknotai, o 591 – monetos. Palyginti su 2024 metais, padirbtų banknotų skaičius sumažėjo 7 proc., tačiau monetų – padaugėjo apie 30 proc.

Duomenys taip pat rodo, kad dažniausiai klastojami vidutinės vertės banknotai. 50 eurų kupiūros sudarė apie 41 proc., o 100 eurų – apie 26 proc. visų padirbtų banknotų. Tarp monetų aiškiai dominuoja 2 eurų nominalas – jis sudaro net apie 90 proc. visų aptiktų padirbtų monetų.

Tačiau svarbu tai, kad bendras skaičius vis tiek išlieka santykinai mažas, ypač vertinant visą grynųjų pinigų apyvartą Lietuvoje. Bet nepastovumas reiškia, kad budrumo prarasti nereikėtų – padirbti pinigai visiškai neišnyksta.

TAIP PAT SKAITYKITE: Pavogtas lietuviškas mokėjimo korteles įsigysite ir tamsiajame internete – štai kiek kainuoja

Kaip atpažinti padirbtą banknotą?

Nors padirbtų eurų skaičius išlieka mažas, būtina žinoti paprastus būdus, kaip atskirti tikrą banknotą nuo klastotės. Tam nereikia specialios įrangos – pakanka kelių pagrindinių veiksmų.

Tam yra taisyklė: „apčiupk – pažiūrėk – pakreipk“.

1. Apčiupk

Tikri euro banknotai spausdinami ant specialaus popieriaus, todėl jie turi aiškiai juntamą tekstūrą. Palietus galima pajusti reljefinius elementus – ypač ant skaičių ar pagrindinių vaizdų.

2. Pažiūrėk

Pakėlus banknotą prieš šviesą, turėtų matytis vandens ženklas ir apsauginė juostelė. Šie elementai yra integruoti į popierių ir jų neįmanoma tiksliai atkurti paprastomis priemonėmis.

3. Pakreipk

Pakreipus banknotą, holograma ar blizgūs elementai keičia vaizdą ar spalvą. Tai vienas iš lengviausiai pastebimų saugumo požymių.

Pamatyti, kaip atrodo visi euro banknotų nominalai ir jų apsaugos elementai galite šioje nuorodoje.

Kaip tai atrodo praktiškai, išvysite ECB parengtame vaizdo įraše: