Paaiškiname: Kodėl didžiosios valstybės siekia užsiimti kasyba mėnulyje?  

Paaiškiname: Kodėl didžiosios valstybės siekia užsiimti kasyba mėnulyje?  

Paaiškiname: Kodėl didžiosios valstybės siekia užsiimti kasyba mėnulyje?  

Penktadienį Rusija paleido pirmąjį per 47 metus Mėnulyje nusileidusį erdvėlaivį. NASA kalba apie „Mėnulio aukso karštinę“ ir tiria galimybes užsiimti kasinėjimais vieninteliame natūraliame Žemės palydove. Nuo jų neatsilieka ir kitos didžiosios pasaulio valstybės, kaip Kinija ar Indija, siekdamos tyrinėti Mėnulyje esančius elementus. 

Kodėl didžiosios valstybės nori užsiimti kasinėjimais Mėnulyje?

Vanduo

Pirmą kartą vandens buvimas mėnulyje įrodytas 2008 metais, kai Indijos misija „Chandrayaan-1” aptiko hidroksido molekulių, pasklidusių po visą Mėnulio paviršių ir susikaupusių prie ašigalių. 

Vanduo, kaip žinoma, yra labai svarbus žmogaus gyvybei. Jis gali būti vandenilio ir deguonies šaltinis, o šie gali būti naudojami raketų kurui.

Helis-3

Helis-3 yra Žemėje retai sutinkamas helio izotopas, tačiau NASA teigia, kad Mėnulyje jo yra apie milijoną tonų.

Europos kosmoso agentūros duomenimis, šis izotopas galėtų teikti branduolinę energiją branduolių sintezės reaktoriuje. Be to, kadangi jis nėra radioaktyvus, nesusidarytų pavojingų atliekų.

Retieji žemės metalai

„Boeing“ tyrimai parodė, kad Mėnulyje yra retųjų žemės metalų, tokių kaip skandis, itris ir lantadinai, kurie gali panaudoti išmaniųjų telefonų, kompiuterių ir pažangių technologijų gamyboje.

Ar Mėnulio kasyba – reali? 

„Reuters“ rašo, jog nėra visiškai aišku, ar Mėnulyje galima atlikti kasinėjimus. Tam reikėtų sukurti specialią infrastruktūrą, o didžiąją dalį sunkaus darbo turėtų atlikti robotai. Kita vertus, Mėnulyje esantis vanduo galimai leistų įgyvendinti ilgalaikį žmonių buvimą.

1966 m. Jungtinių Tautų sutartyje dėl kosminės erdvės rašoma, kad nė viena valstybė negali pretenduoti į Mėnulio ar kitų dangaus kūnų suverenitetą ir, kad kosmoso tyrimai turėtų būti vykdomi visų šalių labui. 

1979 m. Mėnulio susitarime teigiama, kad jokia Mėnulio dalis „netaps jokios valstybės, tarptautinės tarpvyriausybinės ar nevyriausybinės organizacijos, nacionalinės organizacijos ar nevyriausybinio subjekto arba bet kurio fizinio asmens nuosavybe“. Tačiau šio dokumento neratifikavo nė viena didžioji valstybė.

2020 m. JAV paskelbė „Artemis“ susitarimus, kuriais siekiama remtis galiojančia tarptautine kosmoso teise ir Mėnulyje nustatyti „saugumo zonas“. Rusija ir Kinija prie šių susitarimų neprisijungė.

Akivaizdu, kad įstatymuose spragų – daug. „Kosminė kasyba yra palyginti mažai reguliuojama ar valdoma, nepaisant to, kad gali būti labai pavojinga“, – praėjusiais metais teigė RAND korporacija.

Patiko? Nusiųsk draugui: