-15% nuolaida mūsų skaitytojams ✈️
Už internetą užsienyje mokėk mažiau – griebk nuolaidos kodą „TECHNAUJIENOS“ ir gauk -15% nuolaidą pasirinktam eSIM interneto planui su „Saily“!
Rinktis eSIM planąRestoranai ir maisto prekių parduotuvės, siekdamos kovoti su maisto švaistymu, dabar naudoja dirbtinį intelektą, kad įvertintų, kokį maistą išmeta, pranešė „The New York Times“.
Didelė dalis maisto atsiduria sąvartynuose
Maisto švaistymas yra didelė problema. Apie 30-40 % Jungtinėse Valstijose užauginto maisto lieka nesuvalgyta ir išmesta. Didžioji dalis švaistomo maisto patenka į sąvartyną, užuot jį kompostavus.
Siekdamos kovoti su šia ir kitomis masinio švaistymo priežastimis, įmonės moko dirbtinį intelektą analizuoti restoranų šiukšles ir maisto prekių parduotuvių pirkinius, kad nustatytų, koks maistas ir kiek jo išmetama.
Tuomet jos gali naudoti šiuos duomenis ir nuspręsti, ar pirkti mažiau tam tikro produkto, atsižvelgdamos į tai, kiek jo parduodama arba kiek jo suvartojama, o kiek išmetama.
Pavyzdžiui, „Afresh“ naudoja dirbtinį intelektą maisto prekių parduotuvių atsargoms ir pirkiniams stebėti. Pasak generalinio direktoriaus Mato Schwartzo, bendrovė siekia „panaikinti maisto švaistymą ir padaryti maistingą maistą prieinamesnį“.
„Winnow“ laikosi panašaus požiūrio į restoranus. Įmonė virš šiukšlių dėžių įrengia kameras, kurias stebi dirbtinis intelektas, kad įvertintų, koks maistas išmetamas ir kiek jo išmetama.
Turėdami šiuos duomenis, restoranai gali pereiti prie mažesnių išmetamo maisto porcijų. Arba net apskritai išbraukti tuos produktus iš valgiaraščio.
Maisto produktų pirkimo išlaidos sumažėjo iki 8 proc.
Įmonė teigia, kad stebėdama šiukšles ir spręsdama atliekų problemą padėjo restoranų virtuvėms sumažinti pirkimo išlaidas iki 8 %.
Maisto švaistymo problema yra reali, ypač atsižvelgiant į didėjantį pasaulio gyventojų skaičių, kuris iki 2050 m. turėtų viršyti 9 mlrd.
Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos duomenimis, skurdžiai gyvenantys žmonės vien maistui išleidžia nuo 50 iki 80 proc. savo pajamų. Agentūra teigia, kad sumažinus maisto švaistymą, sumažėtų spaudimas vandens ištekliams ir sumažėtų miškų kirtimas.
