JAV ir Kinija nuolatos dalyvauja technologiniame kare, tačiau šiuo metu ypač aštrėja varžymasis dėl dirbtinio intelekto (DI) technologijų pritaikymo karyboje, praneša „The Jerusalem Post“ remdamasi Londone įsikūrusios duomenų analizės ir konsultavimo įmonės „Global Data“ neseniai išleistu tyrimu.
Abi šalys deda visas pastangas, kad viena kitai neleistų įsigyti technologijų ir medžiagų, kurios padidintų jų karinių pajėgų galimybes naudoti ir kurti dirbtinį intelektą karybos tikslams.
Pranešime teigiama, kad atsakydama į JAV „CHIPS ir Science“ įstatymo projektą, kuris apribotų Kinijos prieigą prie JAV lustų gamybos technologijų, Kinija atsakė įvedusi eksporto kontrolę dėl tam tikrų meddžiagų, naudojamų gaminti saulės elementus ir puslaidininkius.
Kinija „labai nusivylė“
Iš tiesų, trečiadienį „Reuters“ pranešė, kad Kinijos ambasados atstovas Vašingtone pareiškė, jog Kinija „labai nusivylė“, kad JAV nusprendė investavimo galimybes į kai kurias technologijas.
Kinijos ambasados atstovas pareiškime išreiškė susirūpinimą dėl JAV apribojimų, „sunkiai pažeidžiančių Kinijos ir Amerikos įmonių bei investuotojų interesus [ir kad] Kinija glaudžiai stebės padėtį ir tvirtai saugos savo teises ir [savuosius] interesus“.
Dirbtinio intelekto pramonė „žydi“
„GlobalData“ pranešime pažymėta, kad nors DI rinka jau siekė 81,3 mlrd. JAV dolerių 2022 m., 2030 m. ji pasieks 908,7 mlrd. JAV dolerių, augdama apytiksliai 35,2% kasmet.
„Viešasis susidomėjimas DI labai išaugo nuo „OpenAI“ „ChatGPT“ išleidimo 2022 m. lapkričio mėn., nors ji jau dešimtmečius buvo dalis karinių strategijų“, teigė „GlobalData“ duomenų analitikė Benjamin Chin. „DI gali automatizuoti ir tobulinti visus modernios karo aspektus, įskaitant mokymą ir simuliacijas, žvalgybą, elektroninį karą ir priekinę tarnybą.“
Būtent dėl šios priežasties JAV ir Kinija siekia riboti viena kitos pažangą DI plėtojime.
Benjamin taip pat pažymėjo, kad „yra ypatingas susirūpinimas dėl autonominių sistemų gebėjimo identifikuoti ir eliminuoti suvokiamas priešiškas grėsmes be žmogaus priežiūros. Tačiau, kaip ir su bet kuria karine technologija, kitų šalių spartus DI pritaikymas karybojr gali priversti valstybes integruoti DI karo tikslams nepaisant etinio susirūpinimo.“
Kaip skelbėme anksčiau, popiežius Pranciškus taip pat yra išreiškęs susirūpinimą dėl DI spartaus vystymosi ir pritaikomumo. Pasak jo, dirbtinis intelektas „turi tarnauti žmonėms“.
