Sukluskite: internautai kuria „netikrus“ gyvūnų gelbėjimo vaizdelius, kad vėliau paprašytų iš jūsų paramos

Naujoje ataskaitoje atskleista, kad sparčiai didėja socialiniuose tinkluose skelbiamų „netikrų“ gyvūnų gelbėjimo vaizdelių, iš vartotojų prašant paramos, grėsmė.

Ataskaita parengta bendradarbiaujant 29 gyvūnų apsaugos organizacijoms, kurios siekia atskleisti socialinės žiniasklaidos kompanijų vaidmenį propaguojant fiktyvų turinį.

Kaip vykdoma ši apgaulė?

Suklastotame gyvūnų gelbėjimo turinyje vaizduojami pavojingose situacijose atsidūrę gyvūnai – palikti, įstrigę ar užpulti – tik tam, kad vadinamasis gelbėtojas suvaidintų dramatišką intervenciją, siekdamas didesnių peržiūrų ir galimybės atrasti potencialias aukas.

Dažnai šie gyvūnai tyčia sužalojami arba patenka į pavojingas sąlygas, todėl gelbėtojai tampa jų kančių bendrininkais.

„Netikrų gelbėjimo tarnybų steigimas yra ypač bjaurus ir šlykštus būdas išnaudoti gyvūnus ir žiauriai su jais elgtis už pinigus, o dar baisiau, kad tai daroma pasinaudojant nieko nenutuokiančios auditorijos, norinčios, kad kenčiantys gyvūnai būtų išgelbėti nuo skriaudos, užuojauta ir gerumu.

„Lengva būti suklaidintam ir manyti, kad scena, kurioje vaizduojamas pagalbos reikalingas gyvūnas, yra tikra, todėl labai svarbu, kad socialinės žiniasklaidos platformos darytų daug daugiau, jog atpažintų ir pašalintų tokio pobūdžio turinį.“ – teigė Tarptautinės gyvūnų gelbėjimo organizacijos prezidentas Alanas Knightas.

Kokios išvados pateikiamos ataskaitoje?

Netikro gyvūnų gelbėjimo turinio internete tendencijos tyrimas atskleidė, kad per šešias savaites iš „Facebook“, „Instagram“, „YouTube“, „TikTok“ ir „X“ platformų buvo surinktos 1 022 nuorodos į netikrą gelbėjimo turinį. Aptiktos nuorodos buvo peržiūrėtos net 572 013 959 kartus.

Beveik 52 proc. nuorodų buvo rasta „Meta“ priklausančiose platformose, „Facebook“ ir „Instagram“, o „YouTube“ ir „TikTok“ – maždaug po ketvirtadalį viso turinio.

21 proc. netikrų gelbėjimo kūrėjų, prisidengdami pagalba gyvūnams, prašė žiūrovų paaukoti lėšų, dažniausiai naudodami „Paypal“ nuorodas. Iš 605 nuorodų, kurias surinko tyrimo autoriai, beveik 22 proc. turinio jiems buvo pasiūlyta platformos algoritmų.

Dažniausiai tokiuose vaizdo įrašuose naudojami kačiukai, šuniukai ir jaunos beždžionės. 42 proc. vaizdo įrašų dažniausiai rodomos katės, po jų seka primatai, šunys, gyvatės ir vėžliai.