Ypatinga žinia: Europoje aptiktas Jeloustouno dydžio „superugnikalnis“ – ką žinome

Mokslininkai Italijoje aptiko daugiau nei 5000 kubinių kilometrų magmos rezervuarą, kurio mastas prilyginamas Jeloustouno sistemai. Tyrėjai nustatė, kad ši struktūra slypi po Toskanos regionu ir iki šiol nebuvo aiškiai identifikuota. Nors toks magmos mastas gali būti prilyginamas superugnikalniui, duomenys nerodo, kad jis artimiausiu metu galėtų išsiveržti, skelbiama tyrimo išvadose mokslo žurnale „Nature Communications Earth & Environment“.

Po Italija aptikta milžiniška magmos sistema

Italijos mokslininkai, remdamiesi seisminiais duomenimis, geologinių pjūvių analize ir sudarę 3D modelį, nustatė didelį magmos kiekį vidurinėje Žemės plutos dalyje po Toskanos regionu. Tyrėjų teigimu, šis rezervuaras yra susijęs su Larderello geotermine zona – viena seniausių pasaulyje geoterminės energijos vietų.

Remiantis tyrimu, magmos tūris čia viršija 5000 km³. Tokie kiekiai paprastai siejami su didžiausiomis vulkaninėmis sistemomis pasaulyje, todėl ir atsirado palyginimai su superugnikalniu.

Kas žinoma apie rezervuaro aktyvumą

Pasak tyrėjų, viena įdomiausių tyrimo detalių yra tai, kad ši Toskane aptikta struktūra neturi aiškios paviršinės kalderos ar kitų tipinių aktyvaus supervulkano požymių. Ji buvo identifikuota tik naudojant pažangius geofizinius metodus.

Dėl šios priežasties aptiktas magmos rezervuaras šiuo metu nekelia tiesioginės grėsmės ir jos potencialus aktyvumas yra ribotas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kinija Mėnulyje aptiko aktyvių ugnikalnių požymių

Įvardija keturis pasiekimus

Mokslininkai teigia, kad šis tyrimas visų pirma svarbus ne dėl tiesioginio pavojaus analizės, o dėl to, kad keičia supratimą apie tai, kaip gali atrodyti didelės magmos sistemos.

Visų pirma, jis parodo, kad tokio masto rezervuarai gali egzistuoti be aiškių paviršinių požymių – be kraterių ar aktyvios vulkaninės veiklos, kuri paprastai siejama su supervulkanų regionais.

Antra, tyrimas atskleidžia, kad geoterminės zonos, tokios kaip Toskanos Larderello regionas, gali slėpti gerokai sudėtingesnes ir didesnes struktūras nei manyta anksčiau.

Trečia, pažangūs geofiziniai metodai, ypač seisminių duomenų analizė, leidžia „pamatyti“ tai, kas anksčiau buvo nepasiekiama – giliai po žeme esančius magmos telkinius.

Ketvirta, tyrimas turi didelę reikšmę energetikai. Mokslininkų teigimu, po Toskanos regionu esantis magmos rezervuaras greičiausiai yra pagrindinis šilumos šaltinis, kuris maitina šią geoterminę zoną. Tai reiškia, kad aptikta sistema nėra tik geologinė įdomybė – ji tiesiogiai susijusi su elektros gamyba.

Tyrimas rodo, kad tokios didelės magminės struktūros gali ilgą laiką stabiliai tiekti šilumą, kuri kaitina požeminius skysčius ir leidžia generuoti garą elektros energijai. Be to, gilesniuose sluoksniuose gali egzistuoti „superkritiniai skysčiai“ – itin aukštos temperatūros ir slėgio būsenoje esantis vanduo, galintis sukaupti gerokai daugiau energijos nei įprastos geoterminės sistemos.

Dėl šios priežasties mokslininkai mano, kad tokio tipo sistemos ateityje gali tapti svarbiu švarios ir nuolat prieinamos energijos šaltiniu. Geriau suprasdami, kaip veikia Larderello regionas, tyrėjai tikisi pritaikyti šias žinias ir kitose pasaulio vietose, ieškant naujų, efektyvesnių geoterminės energijos išteklių.

Apibendrinant, šis atradimas rodo, kad po vienu populiariausių Italijos regionų slypi viena didžiausių iki šiol identifikuotų magmos sistemų Europoje, kuri ilgą laiką liko nepastebėta. Nors dėl savo masto ji vadinama superugnikalniu, dabartiniai duomenys neleidžia kalbėti apie artimiausią išsiveržimo grėsmę. Priešingai, tyrėjams tai pirmiausia yra svarbus žingsnis siekiant geriau suprasti, kaip formuojasi ir veikia tokio dydžio magminės struktūros, o kartu – galimybė ateityje efektyviau išnaudoti geoterminės energijos potencialą.